Estijoje pirmadienį švenčiamos šalies nepriklausomybės paskelbimo 96-osios metinės.
Estijoje pirmadienį švenčiamos šalies nepriklausomybės paskelbimo 96-osios metinės.
Pagal tradiciją, tekant saulei 7 val. 33 min. Ilgojo Hermano bokšte prie Estijos parlamento buvo iškilmingai pakelta Estijos valstybės vėliava.
Iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją stebėjo parlamento ir vyriausybės nariai, prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas, užsienio valstybių diplomatai, kiti aukšti svečiai.
Sveikinimo žodį tarė parlamento pirmininkė Ene Ergma.
Pagal tradiciją, Nepriklausomybės dienos šventiniai renginiai kasmet organizuojame skirtinguose sričių centruose. Šįmet jie rengiami Pernu mieste. Čia vidurdienį prasidės karinis paradas.
Kaip informavo Gynybos pajėgų Generalinio štabo spaudos tarnyba, parade dalyvaus apie 1 350 žmonių ir jis bus didžiausias nuo pat nepriklausomybės atkūrimo 1991-aisiais.
Be Gynybos pajėgų karių parade dalyvaus savanoriškosios sukarintos organizacijos „Kaitseliit“ nariai, pasieniečiai, policijos akademijos kadetai.
Pirmą kartą parade bus atstovaujama JAV, Didžiosios Britanijos, Latvijos, Lietuvos, Danijos kariniams daliniams, bus nešamos jų vėliavos.
Planuojama, kad virš miesto praskris Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose dislokuoti NATO naikintuvai, saugantys Baltijos šalių oro erdvę.
Paradą priims prezidentas T. H. Ilvesas, jam vadovaus Estijos gynybos pajėgų vadas generolas majoras Riho Terras.
Vakare Pernu teatre „Enla“ įvyks iškilmingas susirinkimas, kuriame kalbą pasakys prezidentas T. H. Ilvesa.
Šventinius renginius vainikuos prezidentinis priėmimas Pernu Koncertų rūmuose.
1918 metų vasario 24 dieną grupė Estijos politikos veikėjų per trumpą laikotarpį, rusams pasitraukus, o vokiečių kariuomenei dar neatėjus, paskelbė nepriklausomą Estijos Respubliką. Po to iš karto prasidėjo vokiečių okupacija.
1918 metų lapkritį kapituliavę Pirmajame pasauliniame kare vokiečiai pasitraukė, ir Taline (tuomet – Revelyje) buvo atkurta Estijos valdžia.
Tačiau Narvoje Estijos bolševikai suskubo paskelbti savo marionetinę respubliką ir pasikvietė į kovą su nepriklausomybės šalininkais Raudonąją armiją. Prasidėjo karas su Sovietų Rusija dėl nepriklausomybės, kuris pasibaigė 1920 metų vasario 2 dieną Tartu taikos pasirašymu.
Pagal šią sutartį bolševikinė Rusija visiems laikams atsisakė pretenzijų į savo buvusią koloniją, bet jau po 20 metų – 1940 metais – pažeidė šią sutartį, aneksavusi Estiją drauge su kitomis Baltijos šalimis – Latvija ir Lietuva.
Atkurti savo nepriklausomybę Estijai drauge su kaimynėmis prie Baltijos pavyko tik 1991 metais, subyrėjus Sovietų Sąjungai.
Sovietų valdžia išsilaikė beveik 50 metų – daugiau kaip du kartus ilgiau ne pirmasis nepriklausomybės laikotarpis, bet savo valstybės amžių estai skaičiuoja ne nuo 1991-ųjų, o nuo 1918 metų.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
