Egipto kariuomenės vadas, kuris nuvertus demokratiškai išrinktą prezidentą Mohamedą Mursi, tapo šalies vadovu, viešėdamas Maskvoje išgirdo Vladimiro Putino paramos žodžius dėl siekių tapti prezidentu.
Egipto kariuomenės vadas, kuris nuvertus demokratiškai išrinktą prezidentą Mohamedą Mursi, tapo šalies vadovu, viešėdamas Maskvoje išgirdo Vladimiro Putino paramos žodžius dėl siekių tapti prezidentu.
Apžvalgininkai sako, kad tai dar vienas ženklas, rodantis, kad Egipte vėl įsitvirtins kariuomenės diktatūra, prieš kurią 2011-aisiais sukilo Arabų pavasario protestuotojai.
Generolas Abdel Fattah el-Sisis į Maskvą atvyko tartis dėl milijardinio ginkluotės sandėrio su Rusija. Kai jis nuvertė po arabų pavasario rinkimus laimėjusios Musulmonų Brolijos prezidentą Mohamedą Mursi, amerikiečiai dalį paramos atšaukė.
Apie kokius karinius kontraktus egiptiečiai kalbėjo su rusais – neaišku, nors rusų žiniasklaida mini oro gynybos ginkluotę, naikintuvus, sraigtasparnius. Daugiau dėmesio sulaukė V. Putino palinkėjimas sėkmės A. F. El-Sisiui siekiant prezidento posto. Apie tai spekuliavo arabų žiniasklaida, nors oficialaus pareiškimo dar nebuvo.
„Kiek žinau, ir prezidento, ir parlamento rinkimai planuojami kitų metų vasarą. Kai vyriausybė bus suformuota, pasitelksime visas priemones bendradarbiauti“, – sakė Rusijos prezidentas V. Putinas.
„Kai Egipto žmonės reikalauja saugumo, mes privalome jį užtikrinti. Egipto kariuomenė iš tiesų yra tautos kariuomenė, todėl ji pajėgi tai padaryti“, – kalbėjo Egipto kariuomenės vadas.
Apžvalgininkai sako, kad A. F. el-Sisis rinkimus laimės, nes jam nemeta iššūkio joks rimtas konkurentas. Žiniasklaidos priemonės – kariuomenės rankose, o ir visuomenės apklausos liudija apie aukštus reitingus.
Skeptikai sako, kad jei taip nutiktų, Egiptas grįžtų į kariuomenės remto ilgamečio šalies diktatoriaus Hosnio Mubarako laikus. Nuo jų ir bandė pabėgti Arabų pavasario protestuotojai, bet jų iškovotuose rinkimuose triumfavo Musulmonų Brolija ir Mohamedas Mursi.
Būtent M. Mursi generolu ir paskyrė A. F. el-Sisi. Pastarasis vėliau motyvuodamas masiniais protestais prieš prezidentą pats nuvertė M. Mursį, o Musulmonų broliją paskelbė teroristine organizacija ir ėmė persekioti.
