Protestuotojai Bosnijoje penktadienį padeginėja vyriausybinius pastatus, kovoja su riaušių policija, kai nepasitenkinimas nedarbu ir politiniu inertiškumu trečią protestų dieną sukėlė didžiausius neramumus šioje Balkanų regiono šalyje nuo 1992–1995 metų karo laikų.
Protestuotojai Bosnijoje penktadienį padeginėja vyriausybinius pastatus, kovoja su riaušių policija, kai nepasitenkinimas nedarbu ir politiniu inertiškumu trečią protestų dieną sukėlė didžiausius neramumus šioje Balkanų regiono šalyje nuo 1992–1995 metų karo laikų.
Bosnijos policija Sarajeve guminėmis kulkomis ir kurtinamosiomis granatomis vaikė tūkstančius prieš vyriausybę protestavusių žmonių, kurie sukėlė gaisrą sostinės savivaldybės pastate.
Anksčiau iš Tuzlos naujienų agentūra AFP pranešė, kad šalies šiaurės rytuose nusivylę Bosnijos smukusia ekonomika protestuotojai penktadienį įsiveržė į savivaldos administracijos pastatą Tuzloje, laužė baldus, mėtė televizorius pro langus.
Pasak „Reuters“ reporterio, demonstrantai savivaldybės pastatą apmėtė akmenimis, padegė jį, susirėmė su policija. Kai kurie žmonės iš liepsnojančio pastato šoko pro langus.
Iš gatvės buvo galima matyti, kaip apie 100 jaunuolių, ant galvų užsitraukusių gobtuvus, veržiasi į pastatą, iš kurio pro pirmojo aukšto langus netrukus išsiveržė liepsnos ir tiršti dūmai.
Tūkstančiai protestuotojų džiugiais šūksniais lydėjo aktyvistų šėlsmą ir neleido dviem ugniagesių mašinoms važiuoti prie degančio pastato.
Padegtas merijos pastatas ir šalies vidurio mieste Zenicoje, pranešė vietinė žiniasklaida. Protestuotojai, kurių dauguma į gatves išėjo paraginti socialiniame tinkle „Facebook“, skandavo „Vagys!“ ir „Revoliucija!“.
Neramumai, prasidėję nedideliais protestais trečiadienį pramoniniame Tuzlos mieste, išplito į kitus miestus neturtingoje buvusiai Jugoslavijai priklausiusioje respublikoje, kurioje kas ketvirtas žmogus neturi darbo.
Lig šiol pilietinių neramumų nebuvo pokario Bosnijoje, kurioje serbai, kroatai ir musulmonai bosniai toleravo politinę stagnaciją, kad tik vėl nekiltų konfliktų, kaip 1992–1995 metų karas, nusinešęs apie 100 tūkst. gyvybių.
Tačiau etninis politikavimas trukdė valdyti šalį, kuri atsidūrė kitų kaimynių buvusioje Jugoslavijoje uodegoje kelyje į narystę Europos Sąjungoje. Viena jos kaimynė, Kroatija, tapo ES nare praėjusiais metais.
Prasidėjus protestams, Bosnijos autonominės federacijos, kurią sudaro kroatai ir bosniai, vyriausybė sušaukė neeilinį posėdį bei kvietė protestuotojus į derybas.
Tuzloje, pasak policijos, sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės, iš jų du – policininkai, vieno būklė rimta.
„Kol egzistuoja etninis susiskaidymas, giliai įsišaknijusi korupcija ir nepotizmas, šioje visuomenėje nėra sprendimo“, – sakė naujienų agentūrai „Reuters“ politologas Gojkas Beričius.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
