Sekmadienį Miunchene pasibaigusios tarptautinės konferencijos saugumo klausimais metu įtakingi Europos politikai pasiūlė Kijevui suteikti narystės Europos Sąjungoje (ES) perspektyvą.
Sekmadienį Miunchene pasibaigusios tarptautinės konferencijos saugumo klausimais metu įtakingi Europos politikai pasiūlė Kijevui suteikti narystės Europos Sąjungoje (ES) perspektyvą.
Tokią iniciatyvą išreiškė Rumunijos prezidentas Traianas Basescu.
„Negalima jų (Rytų partnerystės šalis) tiesiog kviesti į asociacijas ir tuo pačiu sakyti: „Nėra garantijų, jog kada nors galėsite patekti į ES“, – pareiškė Rumunijos prezidentas, skelbia newsru.com.
Idėjai pritarė ir Europos Sąjungos plėtros komisaras Stefanas Fuele, ją palaiko ir JAV politikai.
„Aš asmeniškai labai norėčiau pamatyti naujas derybas dėl Ukrainos narystės ES“, – per interviu „Reuters“ sakė JAV respublikonų partijos senatorius Johnas McCainas.
Tačiau nei Ukrainos valdžios, nei šalies opozicijos atstovai šiuo klausimu ypatingo susidomėjimo neparodė, skelbia „Kommersant-Ukraina“.
Ukrainos delegacijos vadovas, šalies užsienio reikalų ministras Leonidas Kožara, sako, jog Kijevas, kaip ir anksčiau, deklaruoja narystės Sąjungoje siekį, tačiau dar nepasirengęs kalbėti apie detales, nes kol kas nemato jokių galimybių žengti pirmąją žingsnį – pasirašyti Asociacijos sutartį.
Jeigu Vilniuje minėtasis dokumentas būtų buvęs pasirašytas, sakė Ukrainos diplomatijos vadovas, būtų „ekonomikos problemų; kaip ir anksčiau, vyktų derybos su Tarptautiniu valiutos fondu dėl paskolos, ir po senovei apie ES pagalbą būtume tik svajoję“.
Ukrainos opozicija, konkrečiai partijos UDAR lyderis Vitalijus Klyčko, ES prašė ne narystės, o sankcijų Ukrainos valdžiai.
Nors reikiamos Ukrainos atstovų reakcijos nebuvo sulaukta, S. Fuele ir toliau pasirengęs vystyti savo idėją. Akivaizdu, jog nesugebėjus kredituoti Kijevo, kaip kad pažadėjo elgtis Rusija (skirti net 15 mlrd. dolerių (38 mlrd. Lt), Europa galvoja alternatyvius siūlymus, skirtus padidinti Vakarų krypties patrauklumą Kijevo akyse.
JAV valstybės departamentas išreiškė pasirengimą palaikyti Ukrainą finansiškai – tačiau tik tokiu atveju, jeigu šalyje, įgyvendinus reikiamas reformas, šalies opozicija gaus valdžią. Kaip teigia opozicinės frakcijos „Tėvynė“ vadovas Arsenijus Jaceniukas, Ukrainos opozicijos lyderių susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry metu buvo aptartas „labai rimtas ekonominis paketas“.
Ukrainos opozicijos lyderiai ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai, susitikę Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, aptarė bendras pastangas įveikti aštrią politinę krizę Ukrainoje.
Šiose derybose dalyvavo ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton, ES plėtros komisaras Stefanas Fuele ir į Miuncheną atvykę visų Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai, informavo Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys ir vienas iš opozicijos lyderių Petro Porošenka.
„Aptarėme koordinavimo pastangas siekiant vieno tikslo: sustabdyti autokratiją ir įstatymų nepaisymą“, – sakė jis po diskusijos, kuri truko ilgiau nei dvi valandas.
„Jeigu Ukraina sugrįš į demokratijos kelią ir jeigu paskelbsime bei pradėsime įgyvendinti būtinas reformas, Europos Sąjunga tiesiog privalės suteikti Ukrainai narystės perspektyvą – po viso to, kas nutiko. Šis klausimas buvo darbotvarkėje, ir dauguma dalyvių suvokė, kaip mums tai svarbu“, – aiškino P. Porošenka.
Per tuos susitikimus taip pat buvo diskutuojama dėl vizų režimo.
„Nesitaikstysime su padėtimi, kai dėl Ukrainos vyriausybės neveiklumo yra vilkinamas Ukrainos piliečių vizų problemų sprendimas“, – sakė P.Porošenka.
Be to, buvo tariamasi dėl ES atstovų nuolatinio darbo Ukrainoje „siekiant padaryti viską, kad būtų pasiektas kompromisas dėl krizės sprendinio“, aiškino įstatymų leidėjas.
Pasak P.Porošenkos, pagrindinis derybų darbotvarkės klausimas buvo susitarimas „dėl teisinės pagalbos atkuriant 2004-ųjų konstituciją, kas yra pagrindinė (krizės) sprendinio sąlyga“.
„Konstitucinio Teismo sprendimas yra neteisėtas; jis yra viena iš pagrindinių gilios politinės krizės priežasčių. Reikia rasti teisinių svertų, kad Konstitucinis Teismas peržiūrėtų dabartinę nutartį arba priimtų naują ir atšauktų ankstesnę – tai padėtų greitai išspręsti konfliktą. Tam reikalinga politinė valia“, – pabrėžė Rados deputatas.
