Pilietinis konfliktas Ukrainoje išsiskiria spalvingomis ir dramatiškomis protestų scenomis Kijevo centre, bet slapta kova dėl Rusijos įtakos šiam regionui vyksta ir kitose kaimyninėse šalyse, tarp jų ir Moldovoje, kuriai Kremlius vėl įvedė vyno embargą.
Pilietinis konfliktas Ukrainoje išsiskiria spalvingomis ir dramatiškomis protestų scenomis Kijevo centre, bet slapta kova dėl Rusijos įtakos šiam regionui vyksta ir kitose kaimyninėse šalyse, tarp jų ir Moldovoje, kuriai Kremlius vėl įvedė vyno embargą.
Moldovos vynuogynai ir vyną gaminančios, bei išpilstančios kompanijos vėl atsidūrė pirmose politinės kovos linijose – kaip 2006-aisiais, kai Moldova apsisprendė siekti narystės Europos Sąjungoje (ES).
Vilniaus susitikime Ukrainos valdžia nusprendė nepasirašyti ekonominės asociacijos sutarties su ES, o Moldova tai padarė, nors susitikimo išvakarėse prieštaringos reputacijos Rusijos agentūra Rosselchoznadzor vėl uždraudė įvežti moldavų vynus.
Tačiau nuo 2006 m. moldavų vyndariai, nors ir patyrė didelių nuostolių, gavo ir nemažos europinės parmos, kurią investavo į naujausias technologijas.
„2006-aisiais dėl embargo praradau daugiau kaip 10 mln. dolerių. 2013-ųjų pabaigoje nuostolių buvo apie vieną milijoną“, – sako Bulgarijos vyno gamintojo „Vinaria Purcari“ vadovas Victoras Bostanas.
Prieš 2006-uosius moldavai eksportavo į Rusiją 80 proc. savo vynų, o dabar ten vežama tik 20 proc. Didžioji dalis produkcijos dabar keliauja į Vakarus.
„ES visiškai atvėrė savo rinkas Moldovos vynams – nėra jokių kvotų ir jokių mokesčių“, – sako ES žemės ūkio komisaras Dacianas Ciolosas.
Ukrainos rusakalbiais regionais besiremiančios dabartinės Kijevo valdžios pagrindinis argumentas nepasirašyti asociacijos sutarties buvo tai, kad vietos pramonė neatlaikys konkurencijos su Europos įmonėmis. Tačiau Moldovos pavyzdys rodo, kad gali būti ir kitaip, ir kad daugiausiai problemų dėl konkurencijos Europoje greičiausiai kiltų, ne Ukrainos ar Moldovos ekonomikai, o Rusijai.
