Alinantys susirėmimai Kijevo širdyje trumpam baigėsi ir į Maidaną sugrįžo ramybė. Sekmadienio naktį Kijevo širdyje jaučiamas nuovargis ir išsekimas. Per šturmą iš milicininkų atimtame pastate sukilėliai įrenginėjo naują lauko ligoninę ir virtuvę, nurimo priešakinėse pozicijose bumbsėję karo ritmai. Šventadienį protestuotojai tvarstėsi žaizdas ir gedėjo mirusio bendražygio iš Baltarusijos.
Alinantys susirėmimai Kijevo širdyje trumpam baigėsi ir į Maidaną sugrįžo ramybė. Sekmadienio naktį Kijevo širdyje jaučiamas nuovargis ir išsekimas. Per šturmą iš milicininkų atimtame pastate sukilėliai įrenginėjo naują lauko ligoninę ir virtuvę, nurimo priešakinėse pozicijose bumbsėję karo ritmai. Šventadienį protestuotojai tvarstėsi žaizdas ir gedėjo mirusio bendražygio iš Baltarusijos.
„Visi, kas galite, neškite čia medikamentus, maistą ir šiltus drabužius“, – šaukė jaunas protestuotojas Andrejus, užsilipęs ant pakylos prie kongreso centro „Ukrainos namai“. Skardų jo prašymą girdėjo dešimtys ukrainiečių, zujančių aplink pastatą, dar garuojantį po naktinio šturmo.
Prieš parą „Ukrainos namus“ laižė liepsnos, sprogimų dūmai ir smurtas. Keli šimtai sukilėlių pergudravo, apsupo ir įkalino milicininkų pajėgas, kurios po susirėmimų ir derybų buvo priverstos pasiduoti. Dabar, sekmadienio naktį, čia įrenginėjama nauja ligoninė ir virtuvė.
„Prašome žmonių, kad atneštų visko, ką gali. Čia, kaip ir kituose pastatuose, bus virtuvė, ligoninė, pailsėti žmonės galės. Patys suprantate“, – trumpai paaiškino Andrejus. Mes jo paklausėme, apie darbus, kurie šiuo metu atliekami užimtame pastate. Tuo metu jo kovos draugas, stovėjęs už kelių metrų nuo mūsų, aiškino žmonėms pro kurią pusę įeiti į pastatą.
Užimto kongreso centro viduje – nė ženklo apie praėjusios nakties dramą. Išdaužtus stiklus pakeitė medžio plokštės, faneros gabalai ir reklaminiai stendai. Suskaldytos durys buvo sulopytos lentomis. Laiptai, kuriuos dar neseniai dengė milicininkų skydai, dabar glaudė besiilsinčius sukilėlius. Kraujo dėmes, suodžius, granatų, petardų ir fejerverkų liekanas nuo grindų nuvalė savanoriai.
„Ukrainos namai“ virto naujais sukilėlių namais.
„Vyrai, bet jūs greitai apžiūrėkite ir grįžkite, gerai?, – mums pasakė garbingo amžiaus ukrainietis, sergintis antrame aukšte esantį balkoną. Jis norėjo nieko ten neįleisti, tačiau įleido mus, nes mes – lietuviai.
Iš antrojo aukšto užimti „Ukrainos namai“ atrodė lyg skruzdėlynas: jauni vyrai valė grindis, rinko šiukšles, kiti savanoriai rūšiavo ir dalino šiltus rūbus, medikai apžiūrėjo sužeistuosius, merginos siūlė karštos arbatos, ilsėjosi kovotojai. Šturmu užimtas pastatas virto dar vienu sukilėlių centru. Beje, labai svarbiu.
Protestuotojų vadams šitas statinys buvo gera strateginė pozicijas. Kodėl? Nes „Ukrainos namai“ stovi Hruševskio ir Triochsvetitelskaja gatvių sankirtoje, todėl iš viršutinių aukštų galima stebėti sukilėlių pozicijas ir šaudyti jiems į nugaras. Todėl, pastato užėmimas – gynybos sustiprinimas. Maidane sklinda pasakojimai, kad kelis protestuotojus pražudžiusios snaiperių kulkos galėjo atskristi būtent nuo „Ukrainos namų“ stogo.
Kita priežastis – nuo kongreso centro matosi ne tik sukilėlių, bet ir „Berkut“ pozicijos, kurios yra ant kalvos šalia valdžios rūmų. Užėmę šitą statinį, protestuotojai gali efektyviau sekti priešo pajėgų išsidėstymą, pozicijų keitimą, pastiprinimų judėjimus. Pastatas pavirto dideliu Hruševskio gatvės stebėjimo bokštu.
Priešakinėse pozicijose – nuovargis
Tuo metu priešakinėse sukilėlių pozicijose, kurios yra už kelių šimtų metrų nuo „Ukrainos namų“, buvo sugriežtinta žmonių judėjimo kontrolė ir jaučiamas kovotojų nuovargis.
Hruševskio gatvė atrodė ištuštėjusi. Į „Berkut“ pozicijas žiūrinčios barikados nebeliepsnojo, degančių padangų jau buvo mažiau, tad dvokas nebedusino. Nurimo net kariškas plakimas lazdomis į skardas ir sudegintus automobilius. Tarp priešakinių barikadų buvo keli šimtai, o ne tūkstančiai, žmonių.
„Maisto trūksta, benzino trūksta, žmonės pavargę“, – sakė sukilėlis Vitalijus. Jis yra vienas iš priešakinių barikadų gynėjų. Kai pasakiau, kad esu iš Lietuvos, tikėjausi nuostabos ar draugiškos šypsenos – juk dažniausiai taip į mūsų šalies vardą reaguoja ukrainiečiai. Tačiau Vitalijus buvo toks pavargęs, kad jo akys merkėsi bendraujant su mumis.
Priešakines linijas saugantys protestuotojai sekmadienio naktį praleido šildydamiesi prie laužų ir gerdami karštą arbatą. Jų gretos – išretėjusios. Barikadų apsauga į pirmąsias pozicijas praleidžia tik kovotojus, medikus ir kai kuriuos žurnalistus. Smalsuoliai ir žioplinėtojai prie pagrindinių barikadų nebegalėjo patekti.
„Iš Lietuvos, sakote. Galite parodyti antrą kas kitoje pusėje?“ – mano žurnalisto pažymėjimu labai susidomėjo priešakines pozicijas saugantis ukrainietis. Jis paėmė plastikinę kortelę ir pabandė perskaityt portalo lrytas.lt pavadinimą, mano vardą, pavardę, įsistebeilijo į nuotrauką. Prireikė kelių minučių, kad praeičiau skvarbų jo patikrinimą. Anksčiau, kad patektume prie barikadų, tereikdavo ištarti žodį „presa“ (liet. – žiniasklaida).
„Saugomės nuo provokatorių ir žvalgų. Dabar visko būna“, – paaiškino apsauginis, kai paklausiau apie sustiprintą kontrolę.
Užėmė ministeriją
Sekmadienio naktį dalis Maidano kovotojų buvo permesti prie Teisingumo ministerijos rūmų. Ten vyko šturmas, per kurį sukilėliai nesunkiai perėmė pastatą. Kaip jau įprasta, čia iškart buvo statomos barikados, užtvaros ir ruošiamasi „Berkut“ pajėgų puolimui.
