JAV prezidentas Barackas Obama apkarpė JAV slaptos pasiklausymo agentūros galias penktadienį, ragindamas laikytis naujų privatumo standartų, bet leido toliau rinkti pokalbių telefonu duomenis, pasiklausymą laikydamas kovos su terorizmu priemone.
JAV prezidentas Barackas Obama apkarpė JAV slaptos pasiklausymo agentūros galias penktadienį, ragindamas laikytis naujų privatumo standartų, bet leido toliau rinkti pokalbių telefonu duomenis, pasiklausymą laikydamas kovos su terorizmu priemone.
Pirmajai JAV damai penktadienį sukako lygiai 50 metų. Tačiau didžiosios gimtadienio puotos dar teks palaukti – Baltuosiuose rūmuose ji rengiama šeštadienį. Numatomame koncerte turėtų dalyvauti Adele ir Beyonce.
NSA reforma norima sugrąžinti visuomenės pasitikėjimą žvalgybos tarnyba po to, kai jos masinio sekimo programos paslaptis paviešino buvęs darbuotojas Edwardas Snowdenas.
Spėjama, kad B. Obama siūlys steigti visuomeninio advokato pareigas užsienio žvalgybos priežiūros teisme, kuris sankcionuoja duomenų rinkimą. Dabar jame atstovaujama tik vyriausybė.
Dar prieš oficialią kalbą naujienų agentūrai AFP aukšto rango amerikiečių pareigūnas pranešė, kad JAV prezidentas paskelbs, jog nutraukiama NSA vykdoma duomenų apie pokalbius telefonu rinkimo programa.
„Savo kalboje prezidentas paskelbs, kad įsako (pradėti) pereigą, kuri užbaigs dabartinę telefoninių metaduomenų rinkimo programą“, – sakė pareigūnas, B.Obamai rengiantis pristatyti ilgai lauktą NSA vykdomos šnipinėjimo veiklos pertvarką.
Prezidento kalbos išvakarėse britų spauda paskelbė eilinę E. Snowdeno paviešintos informacijos porciją – esą NSA per dieną visame pasaulyje surinkdavo ir įrašydavo į atmintį iki 200 mln. tekstinių žinučių. Informacija skelbia, kad speciali programa leidžia nustatyti, kur tuo metu būdavo abonentas, gauti informaciją apie jo kontaktus ir finansines operacijas.
Po to, kai buvęs žvalgybos agentūros darbuotojas E. Snowdenas paviešino masinę ryšių sekimo programą, į kurią buvo įtraukti net sąjunginių valstybių lyderiai, Baltieji rūmai sudarė specialią penkių asmenų komisiją, kuri turėjo parengti reformą. Senate kalbėję jos nariai reiškė abejones, ar tokia sekimo programa būtų padėjusi išvengti Rugsėjo 11-osios teroro aktų, jei būtų tuo metu egzistavusi.
„Tiesa tokia, kad ši programa nesuvaidino ypatingo vaidmens užkertant kelią kuriam nors teroro aktui, bet tai nereiškia, kad ši programa nėra svarbi“, – įsitikinęs buvęs CŽV direktoriaus pavaduotojas Michaelas Morellis.
Tuo metu buvęs Baltųjų rūmų patarėjas Richardas Clarke`as prabilo ir apie kitą būdą rinkti informaciją: „Jeigu federalinės agentūros tuomet būtų pasidalijusios turima informacija, Federalinis tyrimų biuras ir tuomet galėjo kreiptis į užsienio žvalgybos priežiūros teismą ir laiku gauti leidimą sekti atitinkamų telefonų ryšius.“
Kiek žinoma, B. Obama siūlys ne tik steigti visuomeninio advokato pareigas užsienio žvalgybos priežiūros teisme, bet ir didesnę privatumo apsaugą užsieniečiams.
Vokietija ir JAV rengia dvišalę „nešnipinėjimo“ sutartį. Bet, pasak Vokietijos spaudos, derybos įklimpo, nes JAV nenori įsipareigoti nesekti Vokietijos vyriausybės narių ir kitų aukštųjų pareigūnų ryšių.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
