„Eurazijos projektas – tai posovietinio archipelago miražas, kai autoritariniai lyderiai naudojasi vienas kitu, siekdami ilgiau išsilaikyti valdžioje“, – žinomą leidinį „The Financial Times“ cituoja zn.ua.
„Eurazijos projektas – tai posovietinio archipelago miražas, kai autoritariniai lyderiai naudojasi vienas kitu, siekdami ilgiau išsilaikyti valdžioje“, – žinomą leidinį „The Financial Times“ cituoja zn.ua.
Jeigu tikėsime Vladimiru Putinu, Eurazijos Sąjunga taps vienodai mąstančių valstybių „šeimos reikalu“. Vis dėlto, Europoje baiminamasi, kad po broliška Maskvos retorika slepiasi grėsminga tiesa – Kremlius bando atgaivinti SSSR ir atnaujinti šaltąjį karą.
Taip rašoma Maskvos Carnegie centro vyresniosios mokslinės bendradarbės Lilijos Ševcovos straipsnyje, kuris publikuojamas leidinyje „The Financial Times“.
„Jeigu Putinas iš tiesų išsikėlė tokius tikslus, tai jo motyvus galima tik spėlioti, – rašo autorė. – Gali būti, kad Boriso Jelcino, prie kurio sovietų imperija subyrėjo, įpėdinis nori patekti į istoriją kaip ją suvienijęs lyderis“.
Šiuo metu Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija priklauso Muitų sąjungai, tačiau L. Ševcova spėja, kad tai tik pradžia.
Iki 2015 metų jos susijungs į Eurazijos Sąjungą. Naujoji struktūra, sekdama Europos Sąjunga, kartos integracijos mantrą ir kopijuos europinių institutų kontūrus. Tačiau dėl būsimos sąjungos formos teks daug kur apsispręsti.
Maskva iškėlė nevalstybinių politinių struktūrų idėją, kas reikštų dalinį nepriklausomybės netekimą.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka jau kažkaip užsiminė, kad „suverenitetas nėra ikona, kuriai reikia melstis“.
Kazachstano vadovas Nursultanas Nazarbajevas, priešingai, įsitikinęs, jog pakaks ir ekonominės integracijos.
Dar viena kliūtis – ar V. Putino aktą pasirašiusios šalys sugebės priimti kitų šalių „asistavimą“. Tai, kaip ryžtingai Kremlius sutrukdė Ukrainai pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, byloja apie tai, kad V. Putinas savo Eurazijos projektą vertina kaip alternatyvą Vieningai Europai.
„Tai nenuostabu – XX amžiaus pradžioje užgimęs rusų eurazijietiškumas visada buvo priešiškas Europai ir Vakarams. – primena L. Ševcova. – Šiandien Rusijos elitas Eurazijos idėjoje mato pateisinimą atkurti Rusijos vadovaujamą sovietinę visatą, tegul ir aptrupėjusią bei be komunistinės doktrinos“.
Politologė pažymi, kad V. Putinas nesugebėtų eiti taip toli, jeigu jo planas nebūtų pagrįstas Rusijos finansine parama.
Analitikų skaičiavimais, A. Lukašenkos režimo palaikymas Rusijai kainuoja 7-12 milijardų dolerių (17,75-30,42 milijardo litų) per metus, o už Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus sutikimą sudaryti „santuoką“ su Rusija Maskva paklojo 15 milijardų dolerių (38 milijardus litų) ir pažadėjo sumažinti kainas už dujas.
Vis dėlto, Rusijos biudžetas gali ištverti ribotą tokių kyšių skaičių. Publikacijoje pažymima, kad pinigų stygius nėra vienintelė kliūtis – Ukrainoje ir Baltarusijoje priklausomybė nuo Rusijos prieštarauja plačiai paplitusioms nacionalistinėms nuotaikoms.
O ir rusams netukus gali atsibosti mokėti už imperinius savo elito kompleksus.
„Eurazijos projektas – tai posovietinio archipelago miražas, kai autoritariniai lyderiai naudojasi vienas kitu, siekdami ilgiau išsilaikyti valdžioje. Tai dar kurį laiką tęsis, tačiau netrukus imperinėms V. Putino ambicijoms ateis galas“, – prognozuoja politologė L. Ševcova.
