Prancūzijoje po rudens atostogų atsinaujino jaunimo protestai dėl švietimo sistemos problemų. Antradienį keli universitetai liko uždaryti, o mokiniai, vyriausybės duomenimis, blokavo 48 vidurines mokyklas.
„Norime parodyti vyriausybei, kad universitetai vis dar mobilizuojasi ir kad tikimės konkrečių atsakymų“, – naujienų agentūrai AFP sakė didžiausios studentų sąjungos pirmininkė Suzanne Nijdam.
Oficialiais duomenimis, pirmadienį protesto akcijos vyko 15 proc. aukštųjų mokyklų. Vyriausybė pranešė apie 41 pirmadienį blokuotą mokyklą, o viena mokinių organizacija nurodė, kad visoje šalyje buvo blokuojamos 169 mokyklos. Keliais atvejais buvo padegti šiukšlių konteineriai.
Antradienio rytą protestai vyko, be kita ko, Paryžiaus, Reno ir Tulūzos gimnazijose. Jaunuoliai šiukšlių konteineriais užblokavo ir prestižinės mokyklos „Louis-le-Grand“ Paryžiaus centre įėjimą.
„Mums žadamos reformos, kad protestų judėjimas išsisklaidytų, tačiau iki šiol gavome tik trupinius“, – Tulūzoje sakė 16-metė moksleivė Soline.
Priešais jos mokyklą protestuose dalyvavo ir mokytojai.
„Mūsų reikalavimai visiškai tokie patys“, – sakė matematikos mokytojas Raphaëlis Gironimi. Jis vardijo problemas: „Kiekvienoje klasėje turime po 35 mokinius, o mokykla nepritaikyta nei karščio bangoms, nei žiemos šalčiams.“
Reaguodama į nuo rugsėjo vidurio trunkančius mokinių protestus, vyriausybė pažadėjo reformuoti prieštaringai vertinamą priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą, įsteigti 500 papildomų mokytojų etatų ir sukurti 15 tūkst. vietų aukštosiose mokyklose bei profesinio mokymo įstaigose. Dešimtoje klasėje mokinių skaičius turėtų neviršyti 28 vienoje klasėje.
Mokinių organizacijos šias priemones pavadino nepakankamomis.
Tuo tarpu teisingumo ministras Géraldas Darmaninas paskelbė naujausius duomenis apie teisines smurto per demonstracijas pasekmes nuo spalio vidurio. Jo duomenimis, policija sulaikė beveik 5 tūkst. žmonių, iš jų 30 proc. buvo nepilnamečiai.
Apie 330 žmonių buvo įkalinti – jiems skirtas kardomasis kalinimas arba laisvės atėmimo bausmės po pagreitinto proceso. Nuteistieji 95 proc. atvejų buvo vyrai, du trečdaliai jų buvo 18–25 metų amžiaus, 70 proc. – Prancūzijos piliečiai. Maždaug pusė jų anksčiau nebuvo teisti.
Antradienį taip pat buvo sulaikyti trys žmonės, įtariami padegę mokyklos vestibiulį Nante. Informacija apie sulaikytųjų tapatybę kol kas nepateikta.
Gaisras sulaukė didelio dėmesio, nes mokykla buvo palyginti nauja, joje daug dėmesio skiriama tarptautiniam ir meniniam ugdymui.
Daugelis profesinių sąjungų paragino ketvirtadienį vėl visoje šalyje surengti streikus ir demonstracijas, kurios gali paveikti mokyklų, geležinkelių ir oro transporto veiklą.
Profesinės sąjungos taip pat paprašė leidimo surengti demonstraciją Paryžiaus centre, tačiau institucijos kol kas jo nesuteikė. Atsižvelgiant į pastaruosius tris savaitgalius vykusį smurtą, turto niokojimą ir plėšikavimą, manoma, kad institucijos gali leisti demonstraciją surengti tik miesto pakraštyje.
Šis protestų renginys buvo suplanuotas jau anksčiau, tačiau dėl besitęsiančių jaunimo protestų įgijo naują reikšmę. Kelios jaunimo organizacijos taip pat paragino ketvirtadienį surengti protesto akcijas.
Prancūzijos vyresniųjų klasių mokiniai nuo rugsėjo vidurio protestuoja prieš mokyklų problemas ir neskaidrią studijų vietų skirstymo sistemą, veikiančią per bendrą internetinę platformą. Protestai išplito ir į kitas visuomenės grupes, kurios daugiausia reiškia nepasitenkinimą išaugusiomis pragyvenimo išlaidomis.
