Apie 2,8 tūkst. karių iš dešimties Europos šalių šį mėnesį Lenkijoje surengs pirmąsias naujų daugianacionalinių pajėgų, skirtų remti Ukrainą, pratybas, antradienį pranešė Londonas ir Paryžius.
Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) vadovaujamos Daugianacionalinės pajėgos – Ukraina (MNF-U) neturi puolamosios misijos. Jos bus dislokuotos tik susitarus dėl ugnies nutraukimo, kuris užbaigtų 2022 metais Rusijos pradėtą plataus masto invaziją į Ukrainą.
Šios pajėgos, įkurtos 2025 metais ir jau turinčios operatyvinę būstinę Paryžiuje, nėra NATO operacija, o JAV jose beveik nedalyvauja.
Jomis siekiama remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, užtikrinti Ukrainos oro erdvės saugumą ir sudaryti sąlygas atnaujinti ekonominę veiklą Juodojoje jūroje.
Tačiau pratybų, pavadintų „Koalicja“ („Koalicija“), mastas ir trukmė gali papiktinti Rusiją, Maskvai vis dar nerodant didelio noro siekti taikos.
„Pratybos leis patikrinti greitį ir efektyvumą, kaip kelios valstybės gali dislokuoti pajėgas sausumoje, jūroje ir ore, kad paremtų Ukrainą, kai tik pasibaigs karo veiksmai“, – teigiama Prancūzijos gynybos ministerijos pranešime.
„Tai nėra hipotetinis planas, tai – reali jėga, pasirengusi padėti Ukrainai, kai tik baigsis kovos“, – JK pranešime cituojamas šalies gynybos sekretorius Wesas Streetingas.
Planuojama, kad pratybos, kuriose dalyvaus 2,8 tūkst. karių, vyks nuo lapkričio 9 iki 22 dienos pietryčių Lenkijoje, netoli Ukrainos sienos.
Didžiausią 1,1 tūkst. karių kontingentą atsiųs Prancūzija, o JK dislokuos 300 karių.
Dislokuota lengvoji technika
Pirmosios koalicijos pajėgų pratybos yra „svarbus etapas, nes jos taps konkrečiu MNF-U gebėjimo dislokuoti pajėgas, kai tik baigsis karo veiksmai, įrodymu“, – sakė Prancūzijos generolas Armelis Dirou, kuris kartu su JK generolu leitenantu Tomu Batemanu vadovaus pratyboms.
Bendrame pranešime nurodoma, kad oro ir sausumos operacijose aplink Nova Dembos miestą, esantį maždaug už 100 km į vakarus nuo Ukrainos sienos, dalyvaus kariai iš Belgijos, Estijos, Vokietijos, Prancūzijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos, Ispanijos, Švedijos ir JK.
Tuo tarpu Turkija iš Stambulo vadovaus jūrų simuliacijai, kuria bus siekiama patikrinti pasirengimą galimoms išminavimo operacijoms Juodojoje jūroje. Turkijos kariai sausumos pratybose Lenkijoje nedalyvaus, priduriama pranešime.
T. Batemanas pabrėžė, kad šios pajėgos nėra „taikos palaikymo ar paliaubų stebėjimo misija“.
„Jos nėra skirtos puolamosioms operacijoms. Jų tikslas – suteikti garantijų ir paremti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsigavimą, stiprinant jų gebėjimą atgrasyti ir prireikus apsiginti nuo būsimos Rusijos agresijos“, – sakė jis.
Vis dėlto Maskva atidžiai stebės šiuos veiksmus, karui – dabar trunkančiam ilgiau nei Pirmasis pasaulinis karas – artėjant prie penkerių metų ribos ir nė vienai pusei, regis, nepriartėjus prie lemiamo lūžio.
A. Dirou sakė, kad pratybų tikslas – pasiruošti misijos dislokavimui, sprendžiant įvairius galimus logistinius ir kultūrinius nesutarimus tarp skirtingų šalių kariuomenių.
„Tai nėra jėgos demonstravimas. Mes nesiruošiame demonstruoti savo raumenų“, – teigė jis.
Tikimasi, kad pratyboms prieš dronus ir savigynai Lenkijoje bus dislokuota tik lengvoji įranga, pavyzdžiui, dronai, o ne sunkioji ginkluotė, be to, nebus dislokuoti tankai.
Per pratybas bus tikrinamas koordinavimas, repetuojamas personalo, įrangos ir atsargų judėjimas bei vertinama, ar skirtingi komponentai gali integruotis ir efektyviai veikti kaip vienos daugianacionalinės pajėgos, sakė T. Batemanas.
