Vienas turtingiausių ir įtakingiausių Ukrainos žmonių, šokolado imperijos „Roshen“ savininkas, buvęs šalies centrinio banko vadovas, dešimtasis Ukrainos užsienio reikalų ministras, šiuo metu opozicijos atstovas Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje Petro Porošenko 15min.lt teigė, jog Ukrainai buvo sudarytos visos sąlygos ir suteiktos nuolaidos asociacijos sutartį pasirašyti.
Vienas turtingiausių ir įtakingiausių Ukrainos žmonių, šokolado imperijos „Roshen“ savininkas, buvęs šalies centrinio banko vadovas, dešimtasis Ukrainos užsienio reikalų ministras, šiuo metu opozicijos atstovas Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje Petro Porošenko 15min.lt teigė, jog Ukrainai buvo sudarytos visos sąlygos ir suteiktos nuolaidos asociacijos sutartį pasirašyti.
Jo nuomone, Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius nuo pat pradžių nemanė to daryti, o ES šalių, taip pat ir Lietuvos, vadovais pasinaudojo siekdamas nuolaidų iš Rusijos.
– Kaip vertinate Ukrainos atsisakymą pasirašyti susitarimus Vilniuje? Ar tai galima vadinti ES diplomatiniu pralaimėjimu?
– Politika – tai galimybių menas. Galiu aiškiai pasakyti, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiai, ypač tie, kurie nuo pat pradžių siekė, kad Ukraina pasirašytų asociacijos sutartį, padarė viską, jog tai įvyktų.
Ukrainos eurointegracijos advokatais pirmiausia vadinčiau Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lenkijos užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį, Švedijos užsienio reikalų ministrą Carlą Bildtą, Lenkijos prezidentą Bronisławą Komorowskį ir vėliau prie jų prisijungusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.
Buvo siūlomi visi kompromisai, naikinami anksčiau buvę reikalavimai ir ribojimai. Mano manymu, daugelis Europos lyderių po lapkričio mėnesį vykusio Viktoro Janukovyčiaus ir Vladimiro Putino susitikimo suprato, kad asociacijos sutartis nebus pasirašyta, todėl norėta parodyti personalinę tokio sprendimo atsakomybę.
Nebuvo leista Ukrainos vadovams atsakomybę dėl nepasirašymo perkelti ant ES lyderių pečių. Neva, mes norėjome, bet pati ES mums pasirašyti neleido.
ES šalių lyderiais, kurie siekė mums padėti, buvo tiesiog pasinaudota norint turėti geresnes pozicijas V. Janukovyčiui derantis su Rusija. Europa buvo naudojama kaip baubas, kad išgąsdintų Rusiją ir sušvelnintų jos poziciją derybose dėl dujų, kreditų ir prekybos.
– Jūs pats turite verslą, kuriam vasarą buvo uždaryta Rusijos rinka. Prieš susitikimą Vilniuje Rusija pranešė, jog „Roshen“ produkcija galės grįžti į šalies parduotuves. Tai irgi sušvelnėjusios pozicijos rezultatas?
– Su manimi tai nesusiję. Mes visą laiką tvirtai sakėme, kad negalima painioti didžiausios Europos šalies politinės ir verslo įmonių ateities, nesvarbu kokio jos dydžio.
Jeigu ant svarstyklių statytume gamintojų, eksportuotojų interesus ir piliečių teises, tai jos turėtų nusverti. Jeigu milžiniški nuostoliai, tekę bendrovei „Roshen“, yra kaina, kurią turime mokėti už šalies nepriklausomybę, tai ją reikia ir sumokėti. Juk kalbame apie Ukrainos suverenitetą ir teisę spręsti pačiai.
O Lietuvai ar nereikėjo mokėti už savo nepriklausomybę? Ar savo suverenitetą jūs išsikovojote be aukų? O gal jums visur buvo tiesiami raudoni kilimai?
– Ar Rusija gali būti vertinama kaip patikima Ukrainos partnerė? Ar tikite, jog dabar duoti pažadai Ukrainai bus vykdomi?
– Partnerio patikimumas tikrinamas ne jo žodžiais, o veiksmais. Bet čia gal reiktų klausti, o kiek Ukraina yra patikima partnerė? Tarptautiniai santykiai, sakau tai kaip buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras, formuojami tarpusavio pasitikėjimo pagrindu. Jeigu pasitikėjimo nėra, neįmanomi jokie susitarimai.
Jeigu Ukraina elgiasi taip, kad ja nepasitikima Rusijoje, o būtent taip ir yra, tuo pat metu Ukraina elgiasi taip, kad ja nepasitikima ir ES, tai gal problema yra ne Rusija ir ES, o pati Ukraina?
– Kokias Ukrainos valdžios nuotaikas mes matome? Kaip vykstančius procesus vertina Ukrainos žmonės?
– Yra dabartinė Ukrainos valdžia ir Ukrainos tauta. Šiuo metu nei jų norai, nei siekiai, nei keliai nesusikerta.
Ukrainos tauta nori į ES. Tai aiškiai rodo visuomenės nuomonių tyrimai. Daugiau nei 60 proc. žmonių tvirtai pasisako už stojimą į ES. Jie supranta rizikas, kad kils laikinų sunkumų, bet sutinka juos priimti dėl savo ir savo vaikų ateities. Ukrainos valdžios pozicija priešinga. Ji nemato ateities ir galvoja tik apie dabar kylančias rizikas.
Galiu pripažinti, kad Ukrainos laukia sunkus pusmetis. Mūsų laukia ir ekonominiai, ir politiniai iššūkiai, kurie bus susiję su artėjančiais rinkimais. Tačiau reikia galvoti apie tolimesnę ateitį.
Aš turiu teisę taip kalbėti, nes visa tai patyriau su „Roshen“. Mes nekariavome su Rusija, niekada nenaudojau verslo politiniams tikslams. Mes sakėme: „Prašom, esame atviri tikrinimams 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.“ Tai, kas buvo daroma su „Roshen“, buvo nesąžiningas žaidimas. Būtent dėl tokios pozicijos dar iki susitikimo Vilniuje buvo pasiektas susitarimas, kad „Roshen“ galės grįžti į Rusijos rinką.
– Ar tiesa, jog pasirašiusi asociacijos sutartį ir užsitraukusi Rusijos nemalonę šalis atsidurtų ant bankroto slenksčio?
– Šalies bankroto grėsmės nebuvo ir nėra. Jeigu būtume pasirašę susitarimą su ES, jos siūlomos reformos visiškai sutaptų su Tarptautinio valiutos fondo siūlymais. Jis taip pat buvo pasiruošęs skirti reikiamą paramą. Tais pinigais būtume galėję pašalinti visas laikinas rizikas.
Vokietijos kanclerė A. Merkel pareiškė, kad ES būtų solidari su Ukraina ir jos žmonėmis. Ji pabrėžė, kad solidarumas būtų rodomas ir suteikiant papildomus finansinius mechanizmus. Buvo pasakyta, kad Rytuose rinkas praradusiai šaliai būtų sudarytos išskirtinės sąlygos Vakarų šalių rinkose.
– Tačiau būtent galimus finansinius sunkumus V. Janukovyčius nurodė kaip pagrindinę priežastį nepasirašyti sutarties?
– Neverta klausyti Ukrainos prezidento, kuris kalba tik apie pinigus. Juk tokiu jo žingsniu galėjo būti suduotas smūgis visai Rytų partnerystės programai. Ji buvo sukurta šešioms šalims.
Baltarusijoje ši programa tiesiog neveikia. Iš asociacijos sutarties pasirašymo proceso traukiasi Armėnija. Ukraina sutarties nepasirašė. Azerbaidžanas taip pat delsia. Lieka tik Moldova ir Gruzija.
Nuo pat pradžių derybų tikslas buvo ne Ukrainos integracija į Europos Sąjungą, o noras gauti lengvatų iš Rusijos. Pavyzdžiui, gauti nuolaidą dujoms, bet nestoti į Muitų sąjungą. Tartis dėl geresnių kreditavimo taisyklių, bet neprisiimti papildomų įsipareigojimų. Tai suprantant tampa aišku, kad valdžia šį planą įgyvendino sėkmingai.
– Kaip manote, kokia Ukrainos ir ES dvišalių santykių ateitis?
– Didžiausias iššūkis dabar nėra Ukrainos integracija į ES. Tai visiškai aiškus kelias. Didžiausias iššūkis – išsaugoti demokratiją. Turi būti užtikrinti sąžiningi rinkimai. Jeigu tai bus padaryta, jokių abejonių dėl Ukrainos žmonių pasirinkimo nebus.
Esminės reformos, kurias Ukraina privalėjo vykdyti norėdama pasirašyti asociacijos sutartį, buvo šalies demokratinių institutų apsauga. Vienuolikoje sąlygų buvo Aukščiausiosios Rados rinkimų įstatymas, Prezidento rinkimų įstatymas, teismų nepriklausomumo užtikrinimas ir kitos. Nė viena iš šių sąlygų įvykdyta nebuvo.
– Kaip ES vertina Ukrainos politinis elitas? Ar būtent jis nėra labiausiai veikiamas Rusijos per rinkimų kampanijų finansavimą, paramą žiniasklaidos priemonėse ir kitais būdais?
– 85–90 proc. inteligentijos, 80 proc. studentijos pasisako už ES. Kalbėti apie politinį elitą yra sunku, nes jį reiktų apibrėžti. Bet jeigu jūs prieitumėte prie bet kurio iš tų politikų, kurie nepasirašė ir paklaustumėte, ar jie turi ką nors iš ES – kostiumą, akinius, kur jie atostogauja, kur mokosi jų vaikai, atsakymas būtų daugiau nei aiškus. Taigi tai dvigubi standartai.
Nėra pagrindo teikti, kad Ukrainos politinis elitas nusiteikęs prieš ES. Sakyčiau, kad situacija priešinga. Neabejoju, kad po prezidento rinkimų Ukraina pasirašys asociacijos sutartį su ES ir ateityje taps jos nare.
