Gruzija ir Moldova penktadienį Vilniuje parafavo asociacijos ir laisvos prekybos sutartis su Europos Sąjunga (ES), tačiau Ukraina atsisakė pasirašyti istorinį susitarimą. Taip pat pasirašytos sutartys su Gruzija dėl karinio bendradarbiavimo ir Azerbaidžanu dėl supaprastinto vizų režimo.
Gruzija ir Moldova penktadienį Vilniuje parafavo asociacijos ir laisvos prekybos sutartis su Europos Sąjunga (ES), tačiau Ukraina atsisakė pasirašyti istorinį susitarimą. Taip pat pasirašytos sutartys su Gruzija dėl karinio bendradarbiavimo ir Azerbaidžanu dėl supaprastinto vizų režimo.
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius per susitikimą su ES vadovais Vilniuje nepakeitė savo nuomonės, ir tik iš šalies stebėjo iškilmingą sutarčių pasirašymo ceremoniją.
Moldovos premjeras Iurie Leanca savo ruožtu teigė, kad Vilniuje žengtas žingsnis priartins jo valstybę visateisės narystės link.
„Tai yra aiškus kelias pirmyn mūsų santykiuose, kurie neabejotinai vieną dieną atves mano šalį į ES“, – po pasirašymo ceremonijos Vilniuje sakė Moldovos premjeras.
Parafavimas reiškia sutarimą dėl sutarties turinio ir yra paskutinis žingsnis prieš sutarties pasirašymą. ES vadovai sakė tikintys, kad sutarčių tekstą preliminariai Vilniuje patvirtinusios Moldova ir Gruzija jas galutinai galėtų pasirašyti kitais metais.
GIlina santykius su Gruzija ir Azerbaidžanu
Pasistūmėta ir siekiant ES vizų liberalizavimo su Rytų partnerystės šalimis. Vilniaus susitikime pasirašyta ES ir Azerbaidžano sutartis dėl supaprastinto vizų režimo. Prezidentė pasveikino šią savaitę pateiktą Europos Komisijos siūlymą įvesti bevizį režimą su Moldova.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy pagyrė Gruzijos ir Moldovos vadovų „pasiryžimą, drąsą ir politinę valią“, pabrėždamas, kad tai didžiausios apimties ES susitarimai su valstybėmis partnerėmis.
Susitikimo šeimininkė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėjo, kad drąsa bus reikalinga galutinai įtvirtinti Gruzijos ir Moldovos europinį pasirinkimą.
„Mums reikės daug pastangų, kad šios dienos įsipareigojimai taptų neatšaukiama realybe ir atneštų geresnį gyvenimą mūsų rytų partneriams. Mums reikės drąsos ir išminties judėti pirmyn, Mums reikės vienybės ir pasitikėjimo įveikti būsimus iššūkius“, – ceremonijoje kalbėjo prezidentė.
„Azerbaidžanas šiek tiek atsilikinėjo nuo kitų šalių, tai šituo pasirašymu jis priartėjo prie grupės valstybių tokių kaip Armėnija. Tai yra tik maža tarpinė stotelė ilgame kelyje į bevizį režimą, kurį ES visada bando dėti ant stalo kalbėdama su savo Rytų kaimynėmis, – LRT televizijos specialioje laidoje sakė politologas Laurynas Kasčiūnas, – Dėl Gruzijos dalyvavimo ES civilinių krizių valdymo mechanizmuose: tai yra ES Bendros užsienio saugumo ir gynybos politikos dalis – kad ir gruzinai, nepaisant to, kad jie kol kas nėra ES nariai, galėtų dalyvauti bendrose operacijose. Tai irgi tam tikras žingsnelis į bendradarbiavimą, į jo stiprinimą“.
Glaudus šešių šalių suartėjimas su ES, parama jų siekiui gyventi pagal europines vertybes ir principus yra vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų. Šį pusmetį prie ES vairo stojusi Lietuva dėjo dideles diplomatines pastangas, kad Rytų partnerystės programoje įvyktų postūmis.
Vilniaus viršūnių susitikimas yra trečiasis tokio aukšto lygio susitikimas Rytų partnerystės tema. Pirmasis susitikimas įvyko Prahoje prieš ketverius metus. Dvi dienas vyksiantis aukščiausio lygio susitikimas yra svarbiausias ir didžiausias Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginys.
