Kolumbiečiai sekmadienį renka naują prezidentą – rinkimuose varžosi Baltųjų rūmų remiamas kraštutinių dešiniųjų pažiūrų teisininkas ir kairysis senatorius, o rinkėjų sprendimas lems stringančio šalies taikos proceso ir įtemptų santykių su Vašingtonu likimą.
Iki 41 mln. rinkėjų rinksis iš favorito Abelardo de la Espriellos ir jo varžovo Ivano Cepedos. Tai dar vieni Lotynų Amerikos rinkimai, kuriuose visuomenė yra itin poliarizuota ir pasiskirsčiusi į aiškias kairės ir dešinės stovyklas.
Saugumo klausimai dominavo per rinkimų kampaniją, kurią temdė sprogdinimai ir Bogotoje įvykdytas įžūlus vieno iš pagrindinių konservatorių kandidatų į prezidentus nužudymas.
Dvigubą JAV ir Kolumbijos pilietybę turintis A. de la Espriella, save vadinantis „Tigru“, laimėjo gegužę vykusį pirmąjį rinkimų turą, pažadėjęs paskelbti karą narkotikus gabenančioms partizanų grupuotėms, kurios atsisakė pasirašyti 2016 metų taikos susitarimą.
Jis naujienų agentūrai AFP sakė, kad jei bus išrinktas, sieks JAV paramos 90 dienų truksiančiai oro smūgių kampanijai prieš ginkluotas grupuotes, auginančias kokainmedžius.
63 metų senatorius ir žmogaus teisių gynėjas I. Cepeda yra vienas pagrindinių derybų dėl „visiškos taikos“ su ginkluotomis grupuotėmis politikos iniciatorių.
Jis yra dešiniųjų sukarintų grupuočių nužudyto komunistų senatoriaus sūnus ir kadenciją baigiančio prezidento Gustavo Petro, kuriam pagal konstituciją draudžiama kandidatuoti, politinis įpėdinis.
Kritikai teigia, kad G. Petro kairiųjų vyriausybė leido ginkluotoms grupuotėms praturtėti iš kontrabandos, išplėsti savo kontroliuojamą teritoriją ir įgyti daugiau galios.
Nors I. Cepeda neseniai AFP sakė, kad įvertins taikos derybas ir „padarys būtinus pakeitimus“, jis teikia pirmenybę dialogui, o ne griežtam saugumo užtikrinimui.
Tuo tarpu A. de la Espriella tikisi pakartoti dešiniųjų bangą, atvedusią į valdžią dešiniuosius kandidatus Bolivijoje, Čilėje, Kosta Rikoje, Ekvadore ir Hondūre.
Jis pasisako už teisę nešiotis ginklą, didžiulių kalėjimų statybą, valstybės aparato mažinimą ir yra sakęs, kad būtų idealu Kolumbijoje įvesti dolerį.
Jis telkė rėmėjus šūkiu „Tvirtai stovėkite už tėvynę!“.
Kampanijos metu jis demonstravo savo dainavimo įgūdžius ir milijonieriaus gyvenimą, kurį prieš kampaniją gyveno Italijoje, atmesdamas kritiką, kad per savo teisininko karjerą atstovavo virtinei abejotinų asmenų.
„Jis randa bendrą kalbą su elektoratu, kuris jau labai pavargo nuo nesaugumo ir kuriam reikia šokiruojančių sprendimų“, – sakė universiteto „La Sabana“ ekspertė Luisa Lozano.
„Jis taip pat įkūnija „siekiamybės“ modelį – „verslininko, kuris pats susikrovė turtus“, – teigė ji.
Todėl, pasak jos, nenuostabu, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas jam išreiškė „visišką ir besąlygišką palaikymą“.
Dėdė Semas
Kolumbija jau seniai yra artimiausia Jungtinių Valstijų partnerė Pietų Amerikoje.
Per kelis dešimtmečius Vašingtonas į šalies kariuomenę ir žvalgybos tarnybas investavo milijardus dolerių.
Tačiau ryšiai susilpnėjo po to, kai D. Trumpas grįžo į valdžią ir susikirto su ne ką mažiau karingu G. Petro.
D. Trumpas pavadino I. Cepedą „radikaliu kairiuoju marksistu“ ir įspėjo, kad rinkimai bus lemiami ateities santykiams.
Bogotoje kai kurie kariškiai ir užsienio diplomatai išreiškė nuogąstavimus, kad grįžimas prie griežtos saugumo politikos gali išprovokuoti atsakomuosius išpuolius ir grąžinti šalį į smurto spiralę.
Pirmasis balsavimo turas parodė visišką Kolumbijos politinio centro ir tradicinės dešinės, kuri valdė šalį didžiąją dalį pastarųjų dviejų šimtmečių, žlugimą.
A. de la Espriella surinko 44 proc. balsų, o I. Cepeda – 41 procentą.
„Abi pusės turi labai aistringų rėmėjų, tačiau kita šalies dalis balsuoja iš baimės dėl kito“, – sakė konsultacijų bendrovės „Nalanda Analytica“ analitikas Julianas Lopezas.
