Žlugus didelio dėmesio sulaukusiam Prancūzijos ir Vokietijos karinių lėktuvų projektui, naujos kartos naikintuvą kurti pasisiūlė bendrovės „Airbus“ vadovaujamas konsorciumas, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė viena iš projekte dalyvaujančių įmonių.
Ši žinia pasirodė kitą dieną po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dėl ilgai trukusių nesutarimų tarp naikintuvo kūrimo programoje dalyvavusių įmonių nusprendė ją nutraukti.
Miunchene įsikūrusi gynybinės elektronikos įmonė „Hensoldt“ pranešė, kad, siekdama parengti alternatyvų planą, susivienijo su bendrovėmis „Airbus Defence and Space“, „Autoflug“, „Diehl Defence“, „Rohde & Schwarz“, „Liebherr“, „MBDA“ ir „MTU Aero Engines“.
Kaip teigė įmonės atstovas spaudai, šis pasiūlymas buvo nusiųstas Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriui, o pirmas apie šį įvykį pranešęs dienraštis „The Financial Times“ nurodė, kad jis taip pat buvo nusiųstas F. Merzo kanceliarijai.
Airbus is leading an 8-company German alliance to develop a 6th-generation European fighter jet, replacing the doomed FCAS project. The 'Team Gen 6' group proposed the plan to Chancellor Merz and will announce it at the ILA Berlin Air Show.
— Mintel World (@mintelworld) June 9, 2026
- FT pic.twitter.com/vG6igVq2gq
Bendrovės „kartu parengė pozicijos dokumentą dėl ateities kovinės aviacijos sistemos (FCAS) ir su ja susijusios naujos kartos ginklų sistemos (NGWS)“, – teigė bendrovės „Hensoldt“ atstovas spaudai.
„Daugiau informacijos apie šį pasiūlymą bus pateikta ketvirtadienį per spaudos konferenciją Berlyno aviacijos parodoje ILA“, – pridūrė atstovas spaudai.
Vokietijos gynybos ministerijos atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad toks pasiūlymas iš tiesų egzistuoja, o B. Pistorius teigė, kad Berlynas svarsto, „kurią kryptį pasirinkti“.
„Be to, jau kelis mėnesius šiuo klausimu diskutuojame su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais“, – pridūrė jis.
Jis teigė, kad pirminio Prancūzijos ir Vokietijos projekto žlugimas jam „sukėlė skausmą“.
„Žinau, koks svarbus Europoje yra Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimas, bet galiausiai reikia protą atskirti nuo jausmų“, – pridūrė jis.
Šis projektas buvo vertinamas kaip esminis Europos pastangų glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje išbandymas, santykiams su Jungtinėmis Valstijomis blogėjant ir regionui siekiant parodyti vieningą frontą priešiškai nusiteikusios Rusijos akivaizdoje.
Tačiau šį projektą lydėjo aršūs nesutarimai tarp Prancūzijos bendrovės „Dassault Aviation“ ir Ispanijos bei Vokietijos interesams atstovaujančios kompanijos „Airbus“.
Vokiečiai neigiamai reagavo į bendrovės „Dassault“ pastangas įgyti didesnę kovinio orlaivio gamybos proceso kontrolę.
Tuo tarpu F. Merzas buvo pareiškęs, kad Vokietijai, skirtingai nei Prancūzijai, nereikia naikintuvų, galinčių gabenti branduolinius ginklus ar kilti iš lėktuvnešių.
