Latvijoje, Adažių poligone, išskleista NATO Jungtinių pajėgų vadavietė, o Lenkijoje, netoli Bucierzo ežero greitojo reagavimo pajėgos jau veikia kaip viena komanda.
Latvijoje, Adažių poligone, išskleista NATO Jungtinių pajėgų vadavietė, o Lenkijoje, netoli Bucierzo ežero greitojo reagavimo pajėgos jau veikia kaip viena komanda.
Nors tai daugiataučiai daliniai, jie groja „Tvirtą džiazą“ – taip vadinasi pratybos išvertus į lietuvių kalbą. Jose dalyvauja visos dvidešimt aštuonios NATO narės ir partnerės – Suomija, Švedija, Ukraina, iš viso – apie šešis tūkstančius pareigūnų, tarp jų ir trys šimtai lietuvių. Tai – didžiausios tokio tipo NATO pratybos nuo 2006-ųjų ir pirmas kartas, kai tokio masto pratybas priima Lenkija kartu su Baltijos šalimis.
NATO greitojo reagavimo pajėgas sudaro narių valstybių paskirti kariniai daliniai, kurie budi savo šalyse ir yra pasirengę tuoj pat persikelti į krizės vietą, jei tik Šiaurės Atlanto Taryba priimtų tokį sprendimą.
Pasak NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno, šios pratybos tarsi egzaminas tiems pareigūnams, kurie greitojo reagavimo pajėgose tarnaus 2014-aisiais, nes tarpusavyje turi derėti ir jūros, ir sausumos, ir oro pajėgos.
„Šios pratybos labai svarbios, jos padeda įsitikinti, koks dabar yra mūsų gynybinis pajėguma ir koks bus artimiausiais metais“, – sako A. F. Rasmussenas.
Lietuva jau turi detalius teritorijos karinės gynybos planus, kurie integruoti į bendrą NATO Baltijos šalių gynybos planą. Tvirto Džiazo manevrai – pirmas kartas, kai Aljanso kolektyvinės gynybos scenarijus Baltijos šalims išbandomas pagal NATO sutarties penktąjį punktą, skelbiantį, kad jei priešas puola vieną bloko narę, puola visą bloką.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuvai svarbu, jog tokios pratybos vyktų reguliariai. NATO tvirtina, kad Baltijos jūros regionas – jokia išimtis blokui, pratybų vieta kis, po dvejų metų jos planuojamos Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje.
NATO pratybų stebėti pakviesti ir Rusijos atstovai, nuo jų esą nieko neslepiama – pratybos prieš kaimynę nenukreiptos.
Į rugsėjį prie Lietuvos sienų Rusijos rengtas pratybas „Zapad“, rusai taip pat kvietė Vakarų stebėtojų, tačiau jiems įtarimų kėlė pratybų mastas ir scenarijus. Rusija skelbė, kad pratybose dalyvavo apie dešimt tūkstančių karių, tačiau apžvalgininkai, remdamiesi Vakarų stebėtojais, spėjo, kad dalyvių galėjo būti net iki septyniasdešimties tūkstančių, tai daugiau nei visos Baltijos šalių kariuomenės.
„Zapad“ pratybose organizatoriai imitavo teroristų, kuriais greičiausiai laikyti Lietuvos ir Lenkijos siųsti specialiųjų pajėgų kariai, bandymą nuversti Baltarusijos valdžią. Pratybos baigėsi „teroristų“ išgalabijimu bei agresyvių kaimynių sutramdymu.
Apžvalgininkai pastebi, kad į prezidentus grįžus Vladimirui Putinui, Rusijos karinės išlaidos pernai paaugo beveik ketvirtadaliu, nors Europos šalių kariniai biudžetai jau daugelį metų mąžta. O Estijos krašto apsaugos ministras Urmas Reinsalu nerimauja, kad per ketverius pastaruosius metus Karaliaučiaus krašte karinio kontingento padaugėjo nuo 16 tūkst. iki 100 tūkst. – daugiau nei 6 kartus.
