Į Kubą toliau keliauja humanitarinė pagalba iš Meksikos ir nevyriausybinių organizacijų, bet Amerikos spaudžiamoje šalyje labiausiai trūksta naftos, kuri padeda išlaikyti pramonę. Dėl elektros sutrikimų nuspręsta riboti kai kurių institucijų darbą. Jungtinės Valstijos naftos blokadą tęsia, reikalaudamos politinių pokyčių.
Kubos ekonomika, valdoma vienos autoritarinės komunistų partijos niekada nebuvo geros būklės.
Didžiulė infliacija, nedarbas ir emigracija silpnino šalį ištisus dešimtmečius, bet vyriausybė dar galėjo kliautis pigesne nafta iš Venesuelos ar net Rusijos, kad patenkintų bent pagrindinius pramonės poreikius.
Ši krizė sukelta Jungtinių Valstijų naftos blokados.
Amerikiečių karo laivai patruliuoja Karibų jūroje ir po operacijos Venesueloje, kur suimtas Nicolas Maduro, Donaldo Trumpo administracija taikosi į režimą Kuboje.
Kaip ir su Venesuela – pirmiausia valstybė silpninama ekonomiškai, siekiant palaužti gyventojų ir pačios vadovybės valią. Blokuojamas naftos patekimas į Kubą, reikalaujant pokyčių vyriausybėje.
D. Trumpas sako – Kubos laukia pokyčiai, bet pirmiausia reikia baigti su Iranu.
„Manau, Kubos era baigiasi. Visą gyvenimą girdėjau apie Jungtines Valstijas ir Kubą – kada gi Amerika imsis veiksmų? Tikiu, kad man gali tekti ta garbė tai padaryti. Tai būtų didelis dalykas – „paimti“ Kubą. Vienokia ar kitokia forma. „Paimti“ Kubą – turiu omenyje, ar ją išlaisvinti, ar perimti, jei atvirai, manau, galėčiau padaryti su ja ką panorėjęs. Šiuo metu tai labai nusilpusi valstybė“, – kalbėjo D. Trumpas.
Jungtinės Valstijos ją silpnina dar labiau – dėl naftos blokados šalyje kelis kart per savaitę dingsta elektra, gyventojams nutrūksta vandens tiekimas.
„Du kartus per savaitę tenka gaminti maistą ant laužo, tai visiška beprotybė“, – sako Havanos gyventojas Leoni Alberto.
Kubos valdžia jau uždarė universitetus, vidurines mokyklas ir nebūtinas valstybines įstaigas, taip pat apribojo viešojo transporto paslaugas, siekdama taupyti išteklius.
„Kartais elektra grįžta tik paryčiais, tad tada ir tenka gaminti maistą. Sunku. Šiandien turiu vandens, bet būna, kad, kai sutrikimai apima kelias teritorijas, dingsta ir vanduo – tada vandens nebūna kelias dienas. Šaldytuvas neveikia, skalbimo mašina neveikia – niekas neveikia. Be elektros nėra nieko, nėra gyvenimo“, – piktinasi Havanos gyventoja Indira.
Kubos vyriausybė sako, kad dėl politinės sistemos pokyčių nesiderės.
Tarp Vašingtono ir Kubos bando tarpininkauti Meksika, į Kubą pasiuntusi laivą su humanitarine parama.
Į salą atvyko ir nevyriausybinių organizacijų grupės su pagalba Kubos žmonėms.
„Jokie ginčų sprendimai neturėtų būti paremti invazija, jėga ar savo valios primetimu, yra ir kitų būdų. Mes palaikome Kubos žmonių teisę į apsisprendimą, teisę patiems pasirinkti valdžią. Esame prieš blokadą – Meksika jai priešinasi dar nuo 7-ojo dešimtmečio pradžios“, – sako Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum.
Koks scenarijus Vašingtono planuose – ar toks, kaip Venesueloje, kur režimas nebuvo nuverstas, tik nušalintas prezidentas, į jo vietą paskiriant Jungtinėms Valstijoms draugiškesnę politikę, ar Kubai gresia Irano scenarijus, kai tiesiogiai siekiama sunaikinti režimą ir pakeisti politinę sistemą?
Pačių Kubos gyventojų kantrybė jau senka – gyvenimas be energijos tampa nebepakeliamas – jie gali sukilti prieš vyriausybę, o Amerika pasiūlyti savo pagalbą.
