Iranas patvirtina, kad naujuoju dvasiniu šalies lyderiu paskirtas nukautojo Ali Khamenei sūnus. Kad būtent jis po tėvo mirties eis šias pareigas, spėliota jau kurį laiką. Pasak apžvalgininkų, Mojtaba paskyrimas siunčia žinią ir Jungtinėms Valstijoms, pabrėžiant, kad Teheranas nesirengia trauktis.
Po daugiau nei savaitę trukusių spekuliacijų Vakaruose, naujienos iš Irano – oficialu – Mojtaba Khamenei tampa naujuoju šalies dvasiniu lyderiu.
56-erių velionio ajatolos sūnus – mažai žinomas, niekada nekalbėjo viešai, nedalijo interviu, o ir jo nuotraukų labai nedaug.
Visgi, jau kurį laiką kalbėta, kad Mojtaba sukaupė didžiulę įtaką, palaiko artimus ryšius su Irano Revoliucine gvardija, manoma, kad jis kišosi ir į 2005-ųjų bei 2009-ųjų rinkimus, o dar prieš daugiau nei dešimtmetį Jungtinės Valstijos nutekintuose dokumentuose Mojtabą įvardijo kaip „už mantijos besislepiančią galią“.
„Jis kilęs iš ideologinio islamo sistemos branduolio. Bet nepaisant to, kad yra dvasininkas, Mojtabos praeitis rodo, kad, labiau nei kas kita, jis – žvalgybos pareigūnas. Be to, jis islamistų revoliucionierius, griežtosios linijos šalininkas. Iranui patiriant spaudimą, siekdamas išsaugoti režimą, Mojtaba gali keisti savo poziciją, bet nemanau, kad iš jo išgirsime kažką, ką Trumpas galėtų laikyti kapituliacija“, – sako Artimųjų rytų instituto vyresnysis mokslininkas Alexas Vatanka.
Be to, nors Valstybinė televizija demonstruoja nauju paskyrimu besidžiaugiančius žmones – Mojtabos pasirinkimas gali sukelti ir pasipiktinimą.
Pagal Islamo respublikos ideologiją – lyderiai renkami pagal religinę lyderystę, o ne pagal paveldėjimo teisę. Taip norėta atsiskirti nuo anksčiau egzistavusios monarchijos.
Mojtaba tebėra vidurinės grandies dvasininkas. Nors dalis jį jau anksčiau pradėjo vadinti ajatola – tai aukščiausias dvasinis titulas – dalis stebėtojų mano, kad tai tik bandymas pakelti jo statusą.
Tačiau ir velionis jo tėvas šio titulo neturėjo, paaukštintas tik tapęs lyderiu. Visgi kol kas Mojtabą palaiko tie, kurie svarbiausi – Irano Revoliucinė gvardija, o jo paskyrimas pažymėtas ir naujomis atakomis – raketos paleistos į Izraelį, kur žuvo žmogus, dar keli sužeisti. Raketos skriejo ir į Persijos įlankos šalis. Apie smūgius pranešė Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija, Kataras ir Kuveitas.
Izraelis atsakė, bet anonimiškai vietos žiniasklaidai kalbantys pareigūnai reiškia ir nerimą, kad dėl ekonominių karo pasekmių pasauliui gali susvyruoti Jungtinių Valstijų pagalba.
Po Irano atakų ir kilusio gaisro Bahreino naftos gavybos komplekse, valstybinė energetikos bendrovė paskelbė force majeure – iš esmės tai atleidžia bendrovę nuo sutartinių įsipareigojimų, kai įvyksta nepaprastas įvykis, kurio ji negali kontroliuoti.
„Beprecedenčių Irano išpuolių negalima pateisinti jokiu pretekstu“, – teigia Bahreino karalius Hamadas Bin Isa Al Chalifas.
Bahreinui skelbiant ir apie tris dešimtis per paskutinę ataka sužeistų civilių, nei ji, nei kitos Persijos įlankos šalys atsakomųjų veiksmų prieš Iraną, kol kas, nesiima. Ką jos gali daryti – spausti D. Trumpą.
O spaudimą Jungtinių Valstijų prezidentas turėtų patirti ir iš rinkų. Naftos kainoms pirmą kartą nuo 2022-ųjų viršijus 100 dolerių, reaguoja Azijos ir Europos rinkos.
D. Trumpas tikina, kad išaugusios naftos kainos – nedidelė kaina už pasaulio saugumą. Tačiau apžvalgininkai pastebi – būtent ekonomika dažniausiai ir priverčia prezidentą keisti poziciją. Juolab, kad Iranas demonstruoja nenorą trauktis.
„Tai atspindi ir Mojtabos paskyrimas. Vadovybė ne tik sako, kad tęs šią kovą, bet ir kad turi politinį planą. Tai Vašingtonui turėtų būti signalas. Kokia bebūtų prezidento Trumpo politinė darbotvarkė dėl pokyčių Irane, šiuo metu ta darbotvarkė neįvyks“, – sako A. Vatanka.
Kovos stiprėja ir Libano fronte. „Hezbollah“ teigia akis į akį kovojanti su Izraelio pajėgomis pietinėje šalies dalyje, o apie naujus galingus sprogimus pranešama ir sostinėje Beirute.
