Per Izraelio ir JAV smūgius žuvusio Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei sūnus 56-erių Mojtaba Khamenei buvo išrinktas naujuoju šalies vadovu. M. Khamenei ilgai vengė viešumos, niekada nėra užėmęs jokių valstybinių pareigų, tačiau nuo jaunystės mezgė ryšius Irano saugumo struktūrose ir valdė valstybės fondų finansus. Kas jis toks?
M. Khamenei yra antrasis iš šešių Ali Khamenei vaikų. Jo motina, žmona ir viena iš seserų žuvo per tą patį Izraelio ir JAV smūgį, vasario 28 d. pražudžiusį jo tėvą A. Khamenei.
Irano Ekspertų taryba – 88 narių dvasininkų institucija, renkanti šalies aukščiausiąjį lyderį, – sekmadienį paskelbė išrinkusi M. Khamenei trečiuoju Islamo Respublikos aukščiausiuoju lyderiu.
Valstybinėje žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime taryba tvirtino, kad M. Khamenei buvo išrinktas užtikrinta balsų dauguma, ir paragino visus iraniečius, „ypač seminarijų ir universitetų elitą bei intelektualus“, pareikšti ištikimybę vadovybei ir išlaikyti vienybę.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- 56-erių Mojtaba Khamenei išrinktas Irano aukščiausiuoju lyderiu.
- Jis yra per JAV ir Izraelio smūgius nužudyto Irano vadovo ajotolos Ali Khamenei sūnus.
- M. Khamenei niekada neužėmė valstybinių pareigų ir ilgai vengė viešumos.
- Jis turi glaudžių ryšių Irano saugumo struktūrose, yra siejamas su finansiniais skandalais ir kišimusi į rinkimus.
- M. Khamenei turi palyginti žemą religinį rangą, todėl dalis visuomenės abejoja jo autoritetu.
M. Khamenei išrinkimas rodo, kad Iranas sieks išlaikyti radikalaus islamo ir antivakarietiškų nuotaikų diktuojamą politinę kryptį ir greičiausiai nebus linkęs derėtis su JAV ir Izraeliu, kurie jau dešimt dienų tęsia atakas šalyje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau anksčiau nurodė, kad M. Khamenei paskyrimas būtų nepriimtinas ir kad naujasis Irano lyderis „ilgai neišsilaikytų“, jei jo paskyrimas nebūtų suderintas su Vašingtonu.
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas praėjusią savaitę pareiškė, jog kad ir kas būtų išrinktas A. Khamenei įpėdiniu, jis taps „eliminavimo taikiniu“.
Gimęs revoliucionieriaus šeimoje
Gimęs 1969 m. Mašhado mieste, maždaug dešimtmetį prieš 1979 m. Iraną sukrėtusią Islamo revoliuciją, M. Khamenei augo laikotarpiu, kai jo tėvas agitavo prieš šachą Mohammadą Rezą Pahlavi.
Oficialioje A. Khamenei biografijoje aprašomas epizodas, kai šacho slaptosios policijos SAVAK pareigūnai įsiveržė į jų namus, sumušė ir sulaikė A. Khamenei. Vėliau pabudusiems Mojtabai ir kitiems vaikams buvo pasakyta, kad jų tėvas išvyko atostogų.
„Tačiau aš pasakiau: „Nereikia meluoti. Aš jiems pasakiau tiesą“, – A. Khamenei tuomet ištartą frazę cituoja naujienų agentūra AP.
Po šacho nuvertimo A. Khamenei šeima persikėlė į Irano sostinę Teheraną. Vėliau M. Khamenei kovojo 1980 m. prasidėjusiame Irano–Irako kare, Irano Revoliucinės gvardijos (IRGC) sukarinto padalinio „Habib ibn Mazahir“ bataliono gretose. Keli šio bataliono nariai vėliau pakilo į svarbias žvalgybos pareigas gvardijoje, tikėtina, padedami A. Khamenei šeimos.
1989 m. jo tėvas tapo Irano aukščiausiuoju lyderiu. Netrukus po to M. Khamenei ir jo šeima įgijo prieigą prie milijardų dolerių vertės verslo turto, išsibarsčiusio po įvairius Irano fondus, finansuojamus iš valstybinių pramonės sektorių ir kitų turtų, anksčiau priklausiusių šachui.
Kaltinimai kišantis į rinkimus
M. Khamenei vardas pirmą kartą plačiau nuskambėjo per 2005 m. Irano prezidento rinkimus, kuriuos laimėjo populistinių radikalių pažiūrų Mahmoudas Ahmadinejadas.
Atvirame laiške tuometinis reformistų kandidatas Mehdi Karroubi apkaltino M. Khamenei kišimusi į rinkimus. Jo teigimu, per IRGC ir jai pavaldžios „Basij“ milicijos narius religinėms grupėms buvo dalijami pinigai, siekiant padėti M. Ahmadinejadui laimėti.
Po ketverių metų M. Khamenei vėl sulaukė panašių kaltinimų. 2009 m. M. Ahmadinejado perrinkimas sukėlė masinius protestus visoje šalyje, kurie tapo žinomi kaip Žaliasis judėjimas. Kai kurie protestuotojai tada skandavo šūkius prieš galimybę, kad Mojtaba galėtų perimti valdžią iš savo tėvo ir tapti Irano aukščiausiuoju lyderiu. Tarp jų buvo ir tokie šūkiai kaip „Mirtis Mojtabai“.
Tuometinis vidaus reikalų ministro pavaduotojas Mostafa Tajzadehas rinkimų rezultatą pavadino „rinkimų perversmu“. Vėliau jis buvo nuteistas septynerių metų laisvės atėmimo bausme, kurią, kaip jis teigė, lėmė „tiesioginis Mojtabos Khamenei nurodymas“.
Du reformistų kandidatai – Mir-Hosseinas Mousavi ir Mehdi Karroubi – po 2009 m. rinkimų buvo laikomi namų arešto sąlygomis. Pasak pranešimų, 2012 m. vasarį M. Khamenei susitiko su M. Mousavi ir paragino jį nutraukti protestus.
Nuo 2009 m. M. Khamenei remiamos „Basij“ pajėgos buvo pagrindinė jėga, malšinusi keletą visą šalį apėmusių protestų bangų, įskaitant masinius protestus šių metų pradžioje, kuriuos malšindamos, Jungtinių Tautų ir tarptautinių žmogaus teisių organizacijų teigimu, valstybės pajėgos nužudė per 36 tūkst. žmonių.
Įtartina finansinė veikla
Vakarų žiniasklaidoje esti pranešimų ir apie galimą M. Khamenei finansinę korupciją.
Vyriausybės šaltinių teigimu, mažiausiai 60 proc. Irano ekonomikos kontroliuoja su velioniu A. Khamenei siejamos bendrovės ir fondai – nuo Mostazafan fondo ir Imamo Khomeini pagalbos komiteto iki Revoliucinės gvardijos statybų konglomerato „Khatam al-Anbiya“ bei religinio fondo „Astan Quds Razavi“. Manoma, kad M. Khamenei buvo atsakingas už šių struktūrų finansų priežiūrą.
2026 m. agentūros „Bloomberg“ tyrimas parodė, kad M. Khamenei turi didelės vertės nekilnojamojo turto Londone ir Dubajuje, taip pat interesų laivybos, bankininkystės ir viešbučių versle Europoje.
Pasak tyrimo, didžioji dalis šio turto nėra registruota jo vardu – jis valdomas per tarpininkus ir sudėtingas įmonių struktūras, veikiančias keliose jurisdikcijose.
„Bloomberg“ M. Khamenei taip pat sieja su Irano verslininku Ali Ansari. Jis atsidūrė dėmesio centre praėjusių metų pabaigoje, kai valstybė priverstinai likvidavo jo banką „Bank Ayandeh“. Šis bankas bankrutavo dėl paskolų suteikimo neįvardytiems vidinio rato asmenims ir susikaupusių didelių skolų.
Banko likvidavimas prisidėjo prie spartaus infliacijos augimo Irane. Dėl to daugelis iraniečių dar labiau nuskurdo, nes dalis nuostolių buvo kompensuota iš viešųjų lėšų.
Nei M. Khamenei, nei A. Ansari viešai nekomentavo galimų ryšių ir jiems metamų kaltinimų, kurie taip pat apima prabangių nekilnojamojo turto objektų įsigijimą Europos šalyse.
Abejotinas religinis autoritetas
M. Khamenei niekada nekandidatavo į jokias valstybines pareigas, tačiau dešimtmečius jis buvo įtakinga figūra savo tėvo, buvusio aukščiausiojo lyderio, aplinkoje ir palaikė glaudžius ryšius su IRGC. Šiuos ryšius M. Khamenei pradėjo megzti dar jaunystėje, kai Irano–Irako kare 1980-aisiais tarnavo minėtame „Habib“ batalione.
1999 m. M. Khamenei išvyko į Irano šventąjį miestą Komą, laikomą svarbiu šiitų teologijos centru, tęsti religijos studijų. Iki tol jis nenešiojo dvasininko drabužių ir neaišku, kodėl apskritai nusprendė lankyti seminariją būdamas 30 metų, nes paprastai tai daroma daug jaunesniame amžiuje.
Jo religinis autoritetas Irane ginčų kelia iki šiol – M. Khamenei turi tik vidutinį dvasininko laipsnį – hojatoleslam.
Pastaruoju metu kai kurie valstybinės žiniasklaidos kanalai ir Irano valdžiai artimi pareigūnai ėmė vadinti M. Khamenei ajatola (aukštesnio rango šiitų dvasininko titulas). Daliai apžvalgininkų tai atrodė kaip bandymas sustiprinti jo religinį autoritetą ir pristatyti jį kaip tinkamą kandidatą vadovauti šaliai.
Irano seminarijos sistemoje ajatolos rangas ir pažangių teologijos kursų dėstymas laikomi dvasininko mokslinio lygio ir religinių žinių rodikliais. Tai taip pat laikoma vienu iš svarbių kriterijų renkant būsimą šalies lyderį.
Visgi žemesnio rango dvasininko tapimas šalies aukščiausiuoju lyderiu nėra beprecedentis. Jo tėvas A. Khamenei taip pat nebuvo ajatola ir šį titulą įgavo skubos tvarka jau po to, kai tapo šalies vadovu.
Irano saugumo vadovas Ali Larijani pirmadienį pareiškė, kad M. Khamenei išrinkimas aukščiausiuoju lyderiu sukėlė Izraelio ir Jungtinių Valstijų neviltį.
„Jūsų išrinkimas Ekspertų taryboje Islamo Respublikos sistemos lyderiu sukėlė karą kurstančių priešų neviltį“, – sakė A. Larijani įraše socialiniame tinkle „X“.
Tačiau M. Khamenei laukia rimti iššūkiai.
Pirma, jam teks įrodyti, kad gali išlaikyti valdžią ir legitimumą šalies viduje. Dalis visuomenės ir dvasininkijos skeptiškai vertina jo religinį autoritetą, be to, daugelis iraniečių tebėra nepatenkinti dėl režimo nesugebėjimo spręsti ekonomines problemas ir žiauraus susidorojimo su protestuotojais. Jo paskyrimas aukščiausiuoju lyderiu gali sukelti neramumų net tarp ištikimiausių Islamo Respublikos rėmėjų. Kritikai sako, kad „valdžios paveldėjimas“ prieštarauja pamatinėms 1979 m. Islamo revoliucijos antimonarchinėms idėjoms.
Antra, jis turės atlaikyti didėjantį spaudimą iš užsienio, tęsiantis karui su JAV ir Izraeliu. Naujasis Irano lyderis tapo tiesioginiu jų taikiniu tą pačią dieną, kai buvo išrinktas. Be to, tiek JAV, tiek Izraelis pradėdami karinius veiksmus ragino nepatenkintus iraniečius priešintis režimui ir perimti valdžią į savo rankas.
