Nuo šeštadienio liepsnoja konfliktas Artimuosiuose Rytuose, o Irane tvyro nežinia dėl tolesnio valstybės likimo. Augant geopolitinei įtampai, vis dažniau keliami klausimai apie galimus vidaus politinius pokyčius, visuomenės reakciją ir tarptautinės bendruomenės vaidmenį. Apie dabartinę situaciją Irane ir galimus ateities scenarijus kalba Lietuvoje gyvenantis iranietis Benyaminas Darami ir Vilniaus universiteto TSPMI tyrėjas dr. Žilvinas Švedkauskas.
Anot B. Darami, dauguma iraniečių nelaiko šio JAV ir Izraelio išpuolio invazija į savo šalį, o vertina jį kaip karinę operaciją, padedančią atsikratyti režimo, kuris juos laikė įkaitais 47-erius metus.
Jis pats į konfliktą žvelgia kaip į galimybę iraniečiams pasinaudoti proga ir perimti šalies kontrolę. Visgi pabrėžia, kad demokratiją turi išsikovoti patys gyventojai. „Mes nenorime, kad naujas režimas ateitų ir būtų visiškai priklausomas nuo užsienio jėgų. Žmonės patys sugrįš į gatves ir vėl perims kontrolę“, – sako svečias.
Tai, jog naujas valdžios modelis yra pačių iraniečių atsakomybė, leido suprasti ir JAV gynybos sekretorius Pete`as Hegsethas, pareiškęs, jog puolimas prieš Iraną nėra pastangos kurti demokratiją šalyje.
B. Darami teigia tiesioginio JAV įsikišimo ir nesitikintis, bet į susiklosčiusias aplinkybes vis tiek žvelgia viltingai.
„Į šį puolimą žiūrime kaip į pagalbą, kuri paspartins demokratijos procedūras, bet Amerika ir Izraelis, be abejo, turi savų tikslų ir jie nebūtinai turi sutapti su iraniečių“, – kalba jis.
Režimas nepasiduoda
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atsakydamas į kritiką, kad jo puolimas prieš Iraną neturi aiškaus tikslo, įvardijo keturis uždavinius: naikinti Irano raketų pajėgumus ir laivyną, užtikrinti, kad šalis niekada negalėtų įsigyti branduolinio ginklo, o režimas būtų atkirstas nuo galimybės ginkluoti ir finansuoti teroristų grupuotes už savo sienų ir joms vadovauti.
Ž. Švedkauskas nurodo, kad pastarosiomis dienomis oficialiai JAV deklaruojami puolimo tikslai vis keitėsi: pradėta nuo plataus tikslo ir didelių pažadų, dabar kalba ne tik D. Trumpas, bet ir jo administracijos žmonės.
Jis primena, kad pats JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pripažino, jog Irano režimą buvo nuspręsta pulti iš Izraelio gavus paskatinimą nedelsti. Tad šis staigus ir netikėtas puolimas, jo manymu, yra sėkmingo Izraelio Vyriausybės interesų gynimo rezultatas.
Tačiau kalbėdamas apie režimo nuvertimą ekspertas perspėja, kad kol kas nėra ženklų, jog, be oro smūgių, Irano opozicijai teikiama kokia nors organizacinė ar karinė parama.
„Trumpas jau prieš mėnesį kvietė žmones eiti į gatves, o juos nušlavė prie sienos prispaustas Irano režimas. Ir dabar panašiai: nematome, kad būtų kokios organizacijos ar frakcijos opozicijoje, kurios aktyviai veiktų, kad režimas griūtų iš vidaus. Manau, čia yra pagrindinis iššūkis ir tikriausiai tai gali lemti tolimesnę konflikto tąsą“, – aiškina Ž. Švedkauskas.
Jis pabrėžia, kad nors buvo kalbama apie tikslų įgyvendinimą per kelias dienas, konflikto pabaiga dar nenumatoma. „Nors režimui buvo nukirsta galva, jis toliau aktyviai kovoja, kerta atgal ir plečiasi, eskaluoja situaciją regione“, – sako jis.
Opozicijai reikia užsienio jėgų palaikymo
B. Darami prašo įvertinti bendrą padėties jo gimtojoje šalyje vaizdą: visi režimo pokyčio norintys žmonės nepaliovė ieškoti būdų, kaip pakeisti situaciją, turėjo vilčių, bet jos iki šiol neišsipildė.
„Jie visada susidurdavo su žiauriomis vyriausybės represijomis, cenzūra, kankinimais, įkalinimais. Būtent todėl šiuo metu prašoma, kad užsienio jėgos mus palaikytų. Iki šiol nebuvo net mažiausių šansų, kad ta viltis taptų tikrove, kad ta laisvė materializuotųsi“, – pabrėžia iranietis.
B. Darami teigimu, šalyje dabar vyrauja chaosas ir kol kas visai neaišku, kas laukia toliau. Jis pabrėžia, kad nereikia įsivaizduoti, jog visa problema – tai vienas žmogus, kritęs šalies dvasinis lyderis ajatola Ali Khamanei, kad ir kokį didelį vaidmenį jis turėjo.
„Esmė – visa korumpuota sistema, kuri prasideda nuo vieno žmogaus, bet paskui kaip vėžys išplinta po visa organizmą“, – sako pašnekovas.
Ar Irano režimas pasiruošęs ilgam karui?
Ž. Švedkausko manymu, Irano režimo strategija šiuo metu yra išlikti bet kokia kaina, o bandymu eskaluoti konfliktą įtraukiant ir kaimynines šalis tikriausiai siekiama didinti spaudimą JAV ir Izraeliui nutraukti smūgius ir grįžti prie derybų stalo.
„Manau, matomi kariniai veiksmai vienaip ar kitaip perdalins kortas, kuriomis žaidžiama prie to derybų stalo, ir tikriausiai bus siekiama susitarti naujomis sąlygomis. Matome tokius pačius signalus ir iš JAV administracijos: iš pradžių ji kalbėjo apie tai, kad reikia pakeisti režimą, dabar labiau kalba apie techninius tikslus. Galbūt tikslas kitai pusei susikurti derybų partnerį, kuris būtų palankesnis ir labiau linkęs nusileisti“, – aiškina jis.
Iranas, pasak VU TSPMI tyrėjo, yra pajėgus kovoti ilgame kare, nes turi didžiausią armiją regione – apie vieną milijoną aktyvių karių.
„Kalbėjom, kad režimas kaip virusas infiltravosi į visuomenę per tuos beveik penkis dešimtmečius, tai dabar matome, kad ta infiltracija ir ypač paskutinių metų karinės reformos leidžia sugerti šitą šoką, kurio Iranas tikriausiai nebūtų sugėręs prieš kelerius metus. Akivaizdu, kad netikėtai užpuolę Izraelis ir JAV kelioms valandoms paralyžiavo šalį, bet Iranas gan greitai sugebėjo atsakyti ir tai visų pirma turėtų būti siejama su decentralizuota karine struktūra, kuri išdėliota visoje šalyje“, – nurodo Ž. Švedkauskas.
Nors, jo manymu, JAV ir Izraelis po daugybės metų žvalgybinio darbo, tikėtina, žino, kur tie objektai yra, Iranas tam ruošėsi ir keitė pozicijas, išdėstymus ir žmones, galinčius priimti sprendimus dėl raketų paleidimo. „Dėl to matome, kad, pašalinus lyderį ar net kelis Gvardijos lyderius, karinis atsakas nesustoja, tęsiasi, režimas nėra paralyžiuotas“, – priduria jis.
Kova dėl ateities kartų
B. Darami pasakoja, kad visi jo artimieji ir pažįstami Teherane yra išsigandę, bet kol kas neplanuoja evakuotis iš miesto ir laukia kvietimo iš opozicijos vėl išeiti į gatves. „Jie žiūri į tai kaip į galimybę vėl perimti kontrolę – ne tik dėl savęs, bet ir dėl būsimų kartų, kad užtikrintų vaikų ir anūkų bazines teises“, – sako svečias.
Jis priduria, kad Irano režimas stabdo žmonių prieigą prie informacijos apie numatomus Izraelio ir JAV smūgius, nebando evakuoti miesto dalių, į kurias taikomasi.
Lietuvoje gyvenantis iranietis teigia, kad visos iš režimo gniaužtų išsilaisvinti norinčių jo tautiečių viltys nukreiptos į tremtyje gyvenantį opozicijos lyderį princą Rezą Pahlavi.
„Visi, kad ir kokios nuomonės būtų, kad ir kokių asmeninių idėjų turėtų, pasitiki šiuo asmeniu, kad jis vestų judėjimą į priekį, jam vadovautų. Pagrindinis šios revoliucijos tikslas yra nuversti režimą, o vėliau pereiti prie rinkimų, kad skirtingos partijos ir skirtingos nuomonės besilaikantys žmonės galėtų priimti sprendimus dėl kito režimo – ar tai būtų monarchija, ar demokratinė Respublika. Bet pirmiausia reikia nuversti režimą“, – apibendrina B. Darami.
Jis taip pat pabrėžia, kad iraniečiai nepasitiki nė vienu Irane gyvenančiu politiniu veikėju, nes supranta, kad tas asmuo bus susijęs su dabartiniu režimu. Būtent todėl, pasak jo, taip tikima R. Pahlavi.
