Po Donaldo Trumpo sukeltos krizės dėl Grenlandijos, dalis jos kaimynystėje esančio Svalbardo gyventojų nerimauja, kad Amerikos žvilgsnis gali nukrypti į juos. Norvegijai priklausančiame Arkties salyne vis garsiau kalbama apie saugumą, Rusijos interesus ir pažeidžiamą infrastruktūrą.
Apie Grenlandiją D. Trumpo dėka pastaruoju metu girdėjome turbūt daugiau nei bet kada. Bet didžiausia pasaulio sala turi ir, galima sakyti, mažąjį brolį, taip pat ne ką mažiau svarbų.
Norvegijai priklausančios Svalbardo salos yra maždaug už pusės tūkstančio kilometrų nuo Grenlandijos. Lietuvos dydžio salose, tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų, gyvena mažiau nei trys tūkstančiai žmonių.
„Strateginė reikšmė nebūtinai yra susijusi su pačia sala, bet su ją supančiais vandenimis. Ji svarbi geostrategiškai, ypač Jungtinių Valstijų ir Rusijos kontekste“, – pažymi Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto analitikė Barbara Kunz.
Rusijai tai – ne tik šiaurinės pakrantės apsauga, bet ir vartai į Atlanto vandenyną povandeniniams laivams.
„Jeigu kada kiltų karas tarp Rusijos ir NATO arba Norvegijos, kuri priklauso NATO, jausčiausi labai nesaugiai, nes esame arčiau Rusijos karinės bazės, o ne NATO“, – teigia muziejaus darbuotojas Anatolijs Venovcevs.
Tad didžiausios Svalbardo gyvenvietės merė pripažįsta sulaukianti pastebėjimų – jei šiandien Grenlandija, gal rytoj Amerikos akys nukryps į Svalbardą? Visgi nerimauja ne visi.
„Galbūt kiek daugiau kalbame apie tai, kas vyksta Grenlandijoje su Trumpu, bet labai nesijaudiname dėl to. Gyvename tarytum savo burbule“, – sako parduotuvės darbuotoja Charlotte Bakke-Mathiesen.
Tačiau Rusija Svalbarde interesų turi. Barencburgas – antra pagal dydį salos gyvenvietė, iš pirmo žvilgsnio sunku patikėti, bet esanti NATO teritorijoje. Barencburge gyvena beveik vien rusai arba rusiškai kalbantys ukrainiečiai kalnakasiai ir juos aptarnaujantis personalas. Pagal šimtmečio senumo sutartį, Rusija turi teisę čia išgauti žemės išteklius. Norvegijai ne kartą bandžius stiprinti salos kontrolę, Maskva apkaltino Oslą negerbiant susitarimų.
O prieš trejus metus Barencburge net surengė nedidelį „Pergalės dienos“ paradą.
„Mes jau dešimtmečius gyvename su Rusija. Taigi esame pripratę prie kaimynystės. Kartais jie išbando ribas, ir mes turime su tuo tvarkytis“, – teigia Arkties saugumo centro direktorė Gunhild Saetren.
Sausį pasauliui aptarinėjant D. Trumpo norą perimti Grenlandiją, dalis Norvegijos politikų nuogąstavo, kad Baltųjų rūmų taikinyje gali atsidurti ir Svalbardas. Oslas jau anksčiau svarstė stiprinti menkai saugomos salos apsaugą, nors konkrečių planų nėra.
„Aplink salą yra daug labai svarbios infrastruktūros: povandeniniai kabeliai, radarai, karinė infrastruktūra. Kaip matėme Baltijos jūroje, kabeliai gali būti nutraukti. Galime tikėtis, kad ir Arktyje bus daugiau tokių įvykių“, – mano Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto analitikė B. Kunz.
Tokie įspėjimai tik patvirtina – ramūs laikai Arktyje baigėsi.
