Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį susitinka su aukščiausiais Kinijos vadovais žaibiškame dviejų dienų vizite, siekdamas užtikrinti sąžiningas ekonomines sąlygas Vokietijos įmonėms ir gauti Kinijos pagalbą užbaigiant ketverius metus trunkantį Rusijos karą Ukrainoje.
Vokietijos lyderio lėktuvas vėlyvą rytą nusileido debesuotame Kinijos sostinės oro uoste. Prieš išvykdamas jis pabrėžė, kaip svarbu Vokietijos politiką Kinijos atžvilgiu įtraukti į europinį kontekstą, teigdamas, kad neatsitiktinai lankosi netrukus po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir JK premjero Keiro Starmerio – ir prieš balandžio pradžioje planuojamą JAV prezidento Donaldo Trumpo kelionę.
„Mūsų žinia iš Europos perspektyvos yra ta pati: mes norime partnerystės su Kinija, kuri būtų subalansuota, patikima, reguliuojama ir sąžininga, – sakė F. Merzas. – Tai yra mūsų pasiūlymas. Kartu tai yra tai, ko tikimės ir laukiame iš Kinijos pusės.“
F. Merzas, kuris į Kiniją vyksta pirmą kartą nuo tada, kai praėjusių metų gegužę pradėjo eiti pareigas, pasisako už stipresnės Europos kūrimą tiek ekonominiu, tiek kariniu požiūriu, kad ji galėtų įsitvirtinti besiformuojančioje naujoje pasaulio tvarkoje. Europą sukrėtė D. Trumpo muitai ir reikalavimai prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą bei perleisti Grenlandijos kontrolę JAV.
Prieš išvykdamas jis pabrėžė, kad, nepaisant visų Europos ir Kinijos skirtumų, „didžiųjų pasaulinių politinių problemų šiandien nebegalima spręsti neįtraukiant Pekino“. Bendradarbiavimas būtinas krizėms ir karams, įskaitant karą Ukrainoje, spręsti, sakė jis, pažymėdamas, kad „Pekino balsas girdimas, taip pat ir Maskvoje“.
Daugelis Europos vyriausybių nusivylusios, kad Kinija nededa daugiau pastangų spausti Rusiją nutraukti kovas. Ji palaiko prekybinius ir glaudžius diplomatinius ryšius su Rusija bei teigia, kad jos pozicija konflikto atžvilgiu yra nešališka ir objektyvi.
„Tikimės, kad visos šalys pasinaudos galimybe pasiekti visapusišką, ilgalaikį ir įpareigojantį taikos susitarimą“, – anksčiau šią savaitę sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.
F. Merzas yra dar vienas iš virtinės pasaulio lyderių, apsilankiusių Pekine, Kinijai siekiant kitų valstybių paramos pasipriešinti D. Trumpo taikomiems muitams, kuriais reikalaujama nuolaidų iš prekybos partnerių, ir jo iššūkiams Jungtinėms Tautoms bei pasaulinei tvarkai, reguliavusiai tarptautinius ir ekonominius santykius po Antrojo pasaulinio karo.
„Tuo metu, kai pasaulis išgyvena neramumus ir transformaciją, Kinija ir Vokietija, kaip didžiosios ekonomikos ir daugiašališkumo šalininkės, dalijasi atsakomybe palaikyti pasaulinių pramonės ir tiekimo grandinių stabilumą bei priešintis protekcionizmui ir ekonominei prievartai“, – komentare teigė oficialioji Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“.
Ekonominiu požiūriu Kinijos eksporto antplūdis kelia grėsmę gamyklų darbo vietoms Europoje. Vokietijos importas iš Kinijos pernai išaugo 8,8 proc. iki 170,6 mlrd. eurų, o eksportas į Kiniją sumažėjo 9,7 proc. iki 81,3 mlrd. eurų.
Europos lyderiai nori, kad Kinijos bendrovės statytų gamyklas jų šalyse. Jie taip pat nori, kad Kinija sumažintų gamybos pajėgumų perteklių, kuris mažina kainas tokiose pramonės šakose kaip elektromobiliai ir saulės baterijos, ir pašalintų kliūtis, su kuriomis susiduria užsienio bendrovės antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje.
„Taip pat norime aptarti, kaip galime rasti išeitį, pavyzdžiui, ten, kur atsirado sisteminis pajėgumų perteklius, kur taikomi eksporto apribojimai ir kur yra patekimo į rinką apribojimų (...), kurie iškraipo konkurenciją ir užkerta jai kelią“, – sakė F. Merzas.
