Nors per ketverius invazijos metus žuvusių ir sužeistų Rusijos karių skaičius perkopė milijoną, Maskva kartoja toliau siekianti savo tikslų. Jie – vis brangesni ir, pasak sociologų, kaip ir pats karas, rusams vis tolimesni.
Nedideliam kepyklų tinklui „Mašenka“ vadovaujančio Deniso rūpesčius Vladimiras Putinas kruopščiai užsirašinėjo. Verslininkas klausė, ką daryti, kai pridėtinės vertės mokestis augs. Vladimiras Putinas per savo metinį pokalbių šou ramino, kad verslas negali kentėti.
Ir spektaklis tęsėsi, kai iš kepyklos gavęs bandelių, V. Putinas „Mašenkos“ atvejį iškėlė per vyriausybės susitikimą, pažadėjo mokestinę išlygą. Deniso kepyklos tapo įžymybe, nors verslininkas vis dar laukia, kol valdžia tesės pažadą.
„Viliamės, kad prezidento suteiktas viešumas mums prie šio laikotarpio padės prisitaikyti geriau“, – sako kepyklų tinklo savininkas Denisas Maksimovas.
Prisitaikyti tenka prieš išaugusio pridėtinės vertės mokesčio nuo 20 iki 22 procentų ir smulkiajam verslui panaikintos lengvatos mokėti fiksuotą mokestį. Ir ne visi gauna galimybę sudalyvauti V. Putino šou.
„Supratau, kad tokių Mašenkų šalyje yra šimtai tūkstančių ir visi susiduriame su tuo pačiu. Tai kodėl dabar gelbėjame vieną verslininką tik dėl to, kad jam pavyko pasiekti valdžią ir pasirodyti tiesioginiame eteryje?“ – svarsto grožio salonų asociacijos vadovė Lialia Sadykova.
Rezultatas – Sankt Peterburgo vitrinose vis dažniau pasirodantis užrašas „Nuomojama“.
Ir Maskvoje pirmąkart nuo 2022 m. uždarinėjamų restoranų daugiau nei naujų. Pernai apskritai naujų verslų užregistruota mažiausiai per 14 metų.
„Prezidentas Putinas sakė, kad kai ekonomika sugrįš į normalų būvį, tuomet ieškos būdų, kaip sumažinti pridėtinės vertės mokestį. Bet, atrodo, diskusijos, kaip grįžti prie ankstesnio mokesčio smulkiajam verslui, nevyksta“, – teigia bendrovės „Macro-Advisory“ ekspertas Chrisas Weaferis.
Nes kelio atgal nėra. Priešingai, pirminiams skaičiavimams sankcijos Rusijos ekonomikos neparklupdė. Priešingai – ji augo, maitinama naujų energetikos eksporto rinkų, ir, svarbiausia, karo mašinos, siurbiančios vis daugiau lėšų ir kitus sektorius palikusios stagnuoti, kai biudžeto deficitas ir infliacija auga.
„2026-uosius Rusijos ekonomika pradėjo sudėtingai. 2023, 2024 m. ji augo daugiau nei keturiais procentais, bet augimas pernai ėmė lėtėti“, – vertina ekonomistas Serhejus Drobyševskyjus.
„Jie negali leisti maisto kainoms kilti taip, kaip jos kilo prieš ir po Naujųjų“, – sako rusė Marina.
„Niekas nežino, kaip visas tas reikalas dėl Ukrainos baigsis. Ką čia bepasakysi? Ekonomiškai nemanau, kad kas pagerės“, – priduria rusas Viktoras.
Per tokius skaudulius rusai pirmiausia ir mato vis labiau jiems tolimą pačių pradėtą karą, sako tyrimus Rusijoje tebeatliekantis centras „Levada“.
„Dėmesys konfliktui sumažėjo ir žmonės tikina nebesekantys, kas ten dedasi, bet susitelkiantys į tai, kas vyksta čia: ar gauna atlyginimą, ar pakanka pinigų“, – tikina Centro „Levada“ sociologas Denisas Volkovas.
Bet paradoksas, kad karo ženklų – vis daugiau. Nuo jaukiamos kasdienybės, kai vien pernai dėl karo oro uostai uždaryti daugiau nei pusę tūkstančio kartų, iki besikeičiančios visuomenės, kai nepriklausomas Rusijos portalas „Viorstka“ suskaičiavo mažiausiai tūkstantį būsimiesiems rekrutams atleistų bylų, tarp jų už prievartavimą ir žmogžudystę.
O pritraukti naujų rekrutų kainuoja vis brangiau, kai pasak stebėtojų, praėjusių metų pabaigoje Rusija pirmąkart greičiau prarado karius nei verbavo naujus. Nuo lapkričio praradimai kiekvieną mėnesį siekė 40 tūkstančių.
„Trisdešimt procentų sakė, kad tai juos reikšmingai veikia. Kėlėme atvirą klausimą ir dažniausiai žmonės minėjo žuvusiuosius ar sužeistuosius, arba tuos, kurie tarnauja. Nebūtinai šeimos narius, bet žmones iš platesnio rato“, – sako centro „Levada“ sociologas.
Taip vis daugiau centro „Levada“ apklaustųjų nurodo, kad karas turėtų baigtis prie derybų stalo arba didinat spaudimą užpultiesiems.
„Kai puolama infrastruktūra ir kai žmonės šąla, nors tikslių duomenų neturiu, bet tikslinėse grupėse tik nedidelė dalis apklaustųjų sakė, kad taip neturėtų būti, nes žmonės lieka be elektros ar šildymo. Reikšminga dalis sakė, kad daroma bent kažkas ir jei tai padeda užbaigti karą, tai tegul“, – teigia D. Volkovas.
Tikslas taip pateisina priemones, nes ir baigiantis ketvirtiesiems karo metams, dauguma tai mato kaip karą ne su Ukraina, bet su visais Vakarais.
