Daugiau nei 30 Ukrainą remiančios vadinamosios Norinčiųjų koalicijos lyderių antradienį, minint ketvirtąsias Maskvos invazijos metines, paragino Rusiją sutikti su „besąlygišku ugnies nutraukimu“.
Jie paragino Maskvą „prasmingai“ dalyvauti taikos derybose „ir sutikti su visišku, besąlygišku ugnies nutraukimu“, rašoma po virtualaus grupės susitikimo Berlyno paskelbtame pareiškime.
„Lyderiai atkreipė dėmesį į didžiulius nuostolius, kuriuos Rusija patyrė, kad pelnytų minimalius laimėjimus mūšio lauke – vien pernai žuvusiųjų ir sužeistųjų buvo beveik pusė milijono“, – pažymima pareiškime.
Tarp prisijungusiųjų prie virtualaus susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu buvo, be kita ko, britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Lyderiai pažadėjo „visapusišką ir nuolatinę paramą Ukrainai, kovojančiai už savo suverenumą ir teritorinį vientisumą bei ginančiai Europos laisvę“, rašoma pareiškime.
Jie „pasmerkė negailestingą ir siaubingą Rusijos puolimą prieš Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą bei baisias humanitarines pasekmes šaltų žiemos mėnesių metu“.
Atnaujinta 02.10
Leidinys „The New York Times“ skelbia, kad per ketverius plataus masto invazijos į Ukrainą metus Rusijos nuostoliai gali būti didžiausi, kuriuos patyrė bet kuri valstybė nuo Antrojo pasaulinio karo. Teigiama, kad žuvusių Rusijos ir Ukrainos karių skaičius netrukus perkops puse milijono, nors abi pusės duomenis griežtai slepia. Remiantis įvairiais skaičiavimais, Ukrainoje iki šiol galėjo žūti mažiausiai 200-ai tūkstančių rusų. Bendri Maskvos nuostoliai yra daug didesni, nors Ukraina, kai kuriais duomenimis, pagal gyventojų skaičių prarado daugiau karių. Skelbiama, kad žuvusių Rusijos karių skaičius yra penkis kartus didesnis nei Amerikos ginkluotųjų pajėgų nuostoliai Vietnamo karo metu.
Atnaujinta 00.50
JAV ir Ukraina ketvirtadienį Ženevoje surengs dar vieną derybų ratą. Apie tai pranešė specialusis Vašingtono pasiuntinys Styvas Witkofas. Jis kartu su prezidento Donaldu Trumpo žentu Jaredu Kushneriu vyks į Šveicariją derėtis su Iranu, tačiau taip pat planuoja susitikti su Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi Rustemu Umerovu. Esą jie abu beveik kasdien bendrauja telefonu. Witkofo teigimu, po šio susitikimo Umerovas gali atvykti į JAV kitam derybų etapui. Praėjusią savaitę Šveicarijoje buvo surengti Ukrainos, Rusijos ir Amerikos atstovų pokalbiai, tačiau be proveržio teritoriniais klausimais ar paliaubų.
Atnaujinta 00.30
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja išreiškė paramą Ukrainai, tačiau tarp šalių, susilaikiusių balsuojant, buvo ir Jungtinės Valstijos. Dokumente taip pat raginama nedelsiant imtis visapusiškų besąlygiškų paliaubų. Dėl rezoliucijos balsavo 107-ios šalys, iš kurių 12 buvo prieš, 51-a valstybė, įskaitant Jungtines Valstijas, susilaikė. Vašingtono delegacija spaudė, kad būtų surengtas atskiras balsavimas dėl pastraipų, susijusių su Ukrainos teritoriniu vientisumu ir tarptautine teise, tačiau ši idėja buvo atmesta.
INFORMACIJA TRUMPAI
- Minimos ketvirtosios karo Ukrainoje metinės.
- Zelenskis: Putinas nepasiekė savo tikslų, jis nepalaužė ukrainiečių.
- Žiniasklaida: Trumpas nori užbaigti karą iki liepos 4-osios.
- Macronas: karas prieš Ukrainą yra triguba nesėkmė Rusijai.
- Kremlius: Rusija kovos, kol pasieks visus karo Ukrainoje tikslus.
- Ukrainos gynybos ministerija pristatė planą, kaip priversti Rusiją sudaryti taiką.
- Minėdami ketvirtąsias karo metines, ES lyderiai Kyjive aplankė Zelenskį.
Apie pirmadienio įvykius skaitykite čia.
