Penktadienį JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad prezidentas Donaldas Trumpas pažeidė federalinį įstatymą, kai vienašališkai įvedė plataus masto tarifus visame pasaulyje.
Tai yra didžiulis Baltųjų rūmų pralaimėjimas, nes tarifai yra vienas pagrindinių D. Trumpo užsienio politikos ir ekonominės darbotvarkės klausimų, praneša CNN.
Šis sprendimas yra bene svarbiausias pralaimėjimas, kurį antroji D. Trumpo administracija patyrė konservatyviame Aukščiausiajame Teisme, kuris praėjusiais metais ne kartą palaikė prezidentą eilėje nepaprastųjų sprendimų dėl imigracijos, nepriklausomų agentūrų vadovų atleidimo ir didelių vyriausybės išlaidų sumažinimo.
Aukščiausis Teismas sutiko, kad D. Trumpo pasauliniai tarifai viršijo įstatymą 6-3 balsų dauguma.
Savo sprendime JAV Aukščiausiasis Teismas teigia, kad D. Trumpas viršijo savo įgaliojimus, nustatydamas didelius muitus pagal įstatymą, skirtą nacionalinei ekstremaliajai padėčiai.
Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Tarptautinis ekstremaliosios padėties ekonominių įgaliojimų įstatymas „nesuteikia prezidentui teisės nustatyti muitus“.
Prieš JAV Aukščiausiajam teismui priimant sprendimą dėl plataus masto muitų teisėtumo, D. Trumpas gynė savo veiksmus.
„Formuluotė yra vienareikšmiška: kaip prezidentas, aš turiu teisę dėl nacionalinio saugumo priežasčių nustatyti muitus šalims, kurios mus daug metų išnaudojo“, – sakė jis renginyje Romo mieste Džordžijos valstijoje.
D. Trumpas pasinaudojo tribūna, kad atkreiptų dėmesį į tariamus prekybos disbalansus ir perspėtų apie grėsmes šalies ekonomikai, jei jam nebūtų leista taikyti muitų. Nuo savo antrosios kadencijos pradžios D. Trumpas įvedė muitus daugybei šalių. Ekspertai prognozuoja, kad dėl to vartotojams kils kainos, nes įmonės bent iš dalies perkels muitus ant vartotojų pečių.
D. Trumpas neslėpė pasipiktinimo, kad „daug, daug mėnesių“ jam reikia laukti Aukščiausiojo teismo sprendimo.
1977 m. priimtas Tarptautinis nepaprastųjų ekonominių galių įstatymas (IEEPA) nurodo, kad prezidentas kriziniu atveju gali skelbti dekretus nesikreipdamas į Kongresą. D. Trumpas argumentavo, kad nuolatinis disbalansas tarptautinėje prekyboje kelia grėsmę „nacionaliniam saugumui“ ir dėl to šalyje esą susiklostė nepaprastoji padėtis.
Virtinė JAV įmonių ir valstijų dėl tokios praktikos kreipėsi į teismą. Žemesnės instancijos teismai priėmė joms palankų sprendimą, tačiau D. Trumpas jį apskundė, todėl muitai kol kas liko galioti, o byla galiausiai pasiekė Aukščiausiąjį Teismą.
Kiek tai gali kainuoti Trumpo vyriausybei?
D. Trumpas įspėjo, kad bet koks bandymas panaikinti muitus sukeltų „visišką chaosą“. Jei tikėti JAV ekonomistų prognozėmis, jis gali būti teisus, praneša „Sky News.
„Penn-Wharton Budget Model“ ekonomistų sudarytas sąmatas rodo, kad JAV vyriausybei tai kainuotų 175 mlrd. dolerių. (149 mlrd. eurų). Jų teigimu, tai yra suma, kurią JAV turėtų grąžinti valstybėms iš surinktų muitų.
Tokie grąžinimai yra numatomi, nes importuotojai, kurie per pastaruosius metus mokėjo muitus, tikriausiai prašys grąžinti pinigus iš JAV Muitinės ir sienos apsaugos tarnybos.
Ši suma būtų didesnė nei bendros 2025 m. Transporto departamento (127,6 mlrd. dolerių) ir Teisingumo departamento (44,9 mlrd. dolerių) išlaidos.
