Vašingtone Baltieji rūmai ketvirtadienį rengia pirmąjį Donaldo Trumpo pirmininkaujamos taikos tarybos posėdį, jame Baltieji rūmai laukia daugiau nei 20-ies valstybių atstovų. Beveik visos Europos Sąjungos šalys dalyvauti arba atsisakė, arba siunčia tik stebėtojus. Dalyvauti sutiko Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, Vašingtone laukiama ir Baltarusijos užsienio reikalų ministro.
Vasario 16-osios minėjime Vašingtone – Valstybės departamento pareigūno padėka Lietuvai už partnerystę ir pajuokavimas jautria Amerikos ir Lietuvos santykių tema.
„Žiūriu į čia stovintį Johną Cole`ą, kuris yra mūsų specialusis pasiuntinys Baltarusijai – retomis akimirkomis – kai Johnas ir aš pradėjome derybas su Lukašenkos režimu Minske – tomis retomis akimirkomis, kai jūs turėdavote klausimų dėl mūsų politikos, jūs niekada nesidrovėjote jų pareikšti. Gerbiame ir vertiname tai“, – kalbėjo JAV Valstybės departamento atstovas Christopheris W. Smithas.
Lietuvos klausimų išklausiusi, Amerika ryšius su Baltarusija toliau atkūrinėja, šįkart ir Baltarusijos užsienio reikalų ministras laukiamas Vašingtone, jis turėtų dalyvauti D. Trumpo taikos tarybos inauguraciniame renginyje. Baltijos šalys nepakviestos.
D. Trumpas Vašingtone inauguruoja savą tarptautinę organizaciją, galbūt konkuruosiančią su Jungtinėmis Tautomis. Baltieji rūmai laukia daugiau nei dvidešimties šalių atstovų, bet Vakarų aljanso šie atstovai neprimins nė iš tolo. Dauguma kviestų Europos Sąjungos šalių čia dalyvauti arba visai atsisakė, arba siunčia tik žemesnio rango pareigūnus dalyvauti tik kaip stebėtojus. Vienintelė ryški išimtis – Vengrijos premjeras V. Orbanas. Daugelį Vašingtone stebina sprendimas į taikai pasaulyje užtikrinti skirtą organizaciją kviesti tokias šalis kaip Baltarusija.
„Trumpo administracija sako, kad NATO narės Europoje turėtų daryti daugiau dėl savo gynybos. Tai tiesa. Bet kam tuomet kviesti vieną iš šalių, kuri puola NATO?“ – klausia buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Danas Friedas.
Pasak buvusio diplomato – kvietimas Baltarusijai – ko gero, Baltųjų rūmų pastangų atkurti santykius su Minsku dalis.
„Nemanau, kad ši politika duos rezultatų. Lukašenkos balionų agresijos atnaujinimas prieš NATO šalis – ženklas, kad, ko gero, tai ir neveikia“, – teigia D. Friedas.
Net taikos tarybos logotipas primena Jungtines Tautas, tik su Amerika centre – tai ir pagrindinis skirtumas nuo Jungtinių Tautų. Pirmuoju smuiku čia griežia ne didžiųjų valstybių saugumo taryba, ar net ne vienas postas, o viena pavardė – Donaldas Trumpas.
Pirmajame posėdyje Vašingtone turėtų dominuoti Gazos tema – šalys narės turėtų paskelbti penkis milijardus dolerių Gazai atstatyti.
Ir nors Baltieji rūmai teigia, kad nesiekia pakeisti Jungtinių Tautų – Jungtinių Tautų organizacijai gresia finansinė griūtis. Ši, veikusi nuo pat ankstyvo pokario, gali užsidaryti liepą. Pagrindinė priežastis – Vašingtonas pernai ir šiemet nesusimoka narystės įnašo, daugiau nei dviejų milijardų dolerių.
