Europos žvalgybos tarnybų vadovai pesimistiškai vertina galimybes šiemet sudaryti taiką tarp Ukrainos ir Rusijos, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo vertinimų, kad amerikiečių tarpininkaujamos derybos „gana arti“ priartino taikos susitarimą.
Tai, remdamasis penkių Europos žvalgybos tarnybų vadovais, kalbėjusiais su anonimiškumo sąlyga, pranešė agentūra „Reuters“. Anot jų, Rusija nenori greitai užbaigti karo ir naudojasi taikos derybomis siekdama užsitikrinti sankcijų sušvelninimą ir gauti verslo sandorių.
Derybos, kurių naujausias raundas šią savaitę vyko Ženevoje, yra „derybinis teatras“, pažymėjo vienas žvalgybos vadas.
„Rusija nesieka taikos sutarimo. Jie siekia savo strateginių tikslų ir jie nepasikeitė“ – sakė vienas žvalgybos vadovas. Šie tikslai apima ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pašalinimą iš valdžios, Ukrainos pavertimą neutralia buferine zona tarp Rusijos ir Vakarų.
Pagrindinė problema, kad Rusija ir nenori, ir jai nereikia greitos taikos, nes šalies ekonomika „nėra ant žlugimo slenksčio“, pažymėjo kitas žvalgybos tarnybos vadovas.
Maskva reikalauja, kad Ukraina atitrauktų savo pajėgas iš likusios Donecko srities (Ukraina kontroliuoja apie 20 proc. srities teritorijos). Vienas žvalgybos tarnybos vadas sakė, kad tai galėtų pasotinti Maskvos teritorines ambicijas, bet neužtikrintų tikslo nuversti provakarietišką Ukrainos Vyriausybę. Kitas žvalgybos vadas pabrėžė, kad manymas, jog Donecko atidavimas Rusijai vestų prie taikos susitarimo, yra klaidingas.
Vienas žvalgybos tarnybos vadas išreiškė rimtą susirūpinimą, kad JAV atstovai derybose yra nepakankamai kompetentingi. Du žvalgybos tarnybų vadai nurodė, kad Maskva stengiasi derybas padalinti į du takelius – vieną, skirtą karui Ukrainoje, ir antrą, skirtą dvišaliams Rusijos bei JAV santykiams, kuris apimtų ir sankcijų švelninimą. Tokiu būdu Maskva stengiasi įtikti tiek D. Trumpui, tiek Rusijos oligarchams, kuriems dėl karo įvestos sankcijos neleido uždirbti, bet Vladimirui Putinui reikia jų lojalumo, siekiant išlaikyti valdžią prastėjančios ekonomikos būklės akivaizdoje.
Pareigūnai pabrėžė, kad Rusijos „visuomenė yra atspari“ ir gali ištverti sunkumus, tačiau antroje 2026-ųjų pusėje šaliai kyla „labai didelė“ finansinė rizika, nurodo „Reuters“.
INFORMACIJA TRUMPAI
- Ženevoje baigėsi antroji Rusijos, Ukrainos ir JAV derybų diena, trukusi tik 2 valandas.
- JAV Karo studijų institutas (ISW): Rusija toliau signalizuoja, kad nori sugriauti NATO.
- V. Putinas greičiausiai nustato informacines sąlygas, kad galėtų atnaujinti ribotą, nuolatinį privalomą rezervistų šaukimą, nes Rusijai, atrodo, sunkiai sekasi kompensuoti savo nuostolius Ukrainoje esamais pajėgų formavimo mechanizmais, nurodo ISW.
- Žiniasklaida: Europos žvalgybos tarnybų vadai nemano, kad taika bus pasiekta šiemet.
- Merzas: Rusija yra „giliausio barbariškumo būsenos“.
- Zelenskis tikisi, kad derybos dėl taikos bus tęsiamos Šveicarijoje.
Apie trečiadienio įvykius skaitykite čia.
