Vengrijoje įsibėgėja parlamento rinkimų kampanija. Po 16 metų trunkančio valdymo pakeisti Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną pretenduojantis opozicijos lyderis Peteris Magyaras neseniai paskelbė rinkimų programą, kuria žada grąžinti Vengriją į vakarietišką kelią, ir kaltina oponentus prieš jį ruošiant šmeižto kampaniją. V. Orbanui palaikymą dar kartą išreiškė Budapešte viešėjęs Amerikos valstybės sekretorius.
Pakelės stenduose vienas po kito šmėžuojantys veidai neleidžia suabejoti, kaip pasirinkimą po dviejų mėnesių bando pateikti valdantieji: Briuselis ir Kyjivas kursto karą, o vidaus oponentai talkina išorės interesams.
„Europa nusprendė iki 2030-ųjų pradėti karą. Ne nori pradėti, ne gali, ne planuoja, o nusprendė. Balandžio rinkimai bus paskutiniai rinkimai prieš karą“, – sako Vengrijos ministras pirmininkas.
Panašią, kiek švelnesnę žinią, valdantieji siuntė ir prieš praėjusius rinkimus, kai nuo Rusijos invazijos nebuvo prabėgę nė metai.
„Kol valdžioje ši nacionalistinė vyriausybė, tol ginklų nesiųsime. Jie negali pasiimti mūsų pinigų ir išvežti jaunų žmonių į Ukrainą“, – teigia V. Orbanas.
Dar drastiškesnį toną rinktis verčia Viktorui Orbanui nepalankios nuomonių apklausos – buvusio bendražygio Peterio Magyaro įsteigta „Pagarbos ir laisvės“ partija, Vengrijoje geriau žinoma trumpiniu „Tisza“, nuo rudens išlaiko persvarą svyruojančią ties 10 procentų riba.
Skirtumas pastaraisiais mėnesiais vidutiniškai keliais procentiniais punktais sumažėjo, bet atotrūkis išlieka stabilus.
„Jie bando mus pulti ir diskredituoti, nes žino, kad turime viską, ko reikia pergalei. Turime daugumą – o tai svarbiausia. Turime patikimus kandidatus, programą, ekspertus. Apibendrinant vienu žodžiu – esame pasirengę“, – tikina Vengrijos opozicijos lyderis.
Bet V. Orbanui talkina gausus draugų – dešiniųjų populistų lyderių užsienyje – ratas, kurio priešakyje Donaldas Trumpas.
Jo paramos žinią atvežė vakar Budapešte viešėjęs Amerikos valstybės sekretorius Marco Rubio.
„Prezidentas Trumpas tvirtai įsipareigojęs jūsų sėkmei, nes jūsų sėkmė yra mūsų sėkmė“, – sakė M. Rubio.
Iškilus realiai grėsmei prarasti 16 metų turimą valdžią, kurią įtvirtino konstitucine dauguma, valdantieji, anot opozicijos lyderio, net pasirengę prieš jį naudoti juodąsias technologijas.
Praėjusią savaitę pareiškė esą jo varžovai ketina skelbti slaptai nufilmuotą vaizdo įrašą, kur P. Magyaras matyti užsiimantis seksu su buvusia mergina, ir dėl to ketina kreiptis į teisėsaugą.
Įspėjimas apie galimą šantažą sutapo su P. Magyaro politinės programos paskelbimu – ja žadama grąžinti Vengriją į vakarietišką kelią, išraizgyti korupcijos tinklus, pakeliui grąžinant Europos Komisijos dėl teisės viršenybės pažeidimų ir korupcijos įšaldytus beveik 18 milijardų eurų.
„Vengrijos vieta Europoje. Ne tik todėl, kad Vengrijai reikia Europos, bet ir dėl to, kad Europai reikia Vengrijos“, – sako P. Magyaras.
Kitaip nei jo pirmtakai, V. Orbanui iššūkį metę ankstesniais metais, P. Magyaras nevengia agituoti provincijoje, kur palaikymas dešiniesiems „Fidesz“ iki šiol buvo nepajudinamas.
„Žmonėms daug svarbesni pragyvenimo, viešųjų paslaugų kokybės klausimai. Ir šiais klausimais neapsisprendę rinkėjai iš esmės labiau dera su „Pagarbos ir laisvės“ partijos pozicija ir kritika vyriausybei“, – teigia politikos analitikas Andros Bironagy.
Bet visa apimančio lūžio užsienio politikoje, anot stebėtojų, tikėtis nereikėtų. Nors siunčia žinią, kad ketina mažinti priklausomybę nuo Rusijos, P. Magyaras, kaip ir V. Orbanas, ligšiolinės krypties neremti Kyjivo taip pat neatsisako ir atmeta galimybę leisti Ukrainai pagreitintu būdu jungtis prie Europos Sąjungos.
„Ši tema tinka opozicijos rinkėjams supriešinti. Ji kelia klausimą, kuriuo nuomonės gali skirtis net tarp „Pagarbos ir laisvės“ partijos šalininkų. Jis taip pat galėtų būti naudingas kreipiantis į abejojančius rinkėjus“, – tikina politikos analitikas.
Ženklas, kad karo ir taikos naratyvo – kokį jį pateikia V. Orbanas – išvengti lengva nebus.
