Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį pareiškė, kad bet koks susitarimas tarp Vašingtono ir Teherano turi apimti viso prisodrinto urano pašalinimą iš Irano.
Komentaras pasirodė po to, kai Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi išvyko į Šveicariją, kur vyks antrasis atnaujintų derybų su Jungtinėmis Valstijomis raundas.
Sekmadienį Izraelio premjeras nurodė, kad bet koks JAV ir Irano susitarimas turi apimti kelis pagrindinius aspektus.
„Pirma, visos prisodrintos medžiagos turi būti išvežtos iš Irano“, – sakė jis.
„Antra, neturėtų būti jokių sodrinimo pajėgumų (...) pirmiausia išmontuoti įrangą ir infrastruktūrą, kuri leidžia sodrinti“, – pridūrė B. Netanyahu.
Pasak jo, taip pat turėtų būti išspręstas ir balistinių raketų klausimas.
Didelis neaiškumas supa Irano daugiau nei 400 kilogramų 60 proc. sodrinto urano atsargų likimą, kurias branduolinės priežiūros inspektoriai paskutinį kartą apžiūrėjo birželį, prieš Izraelio ir JAV smūgius Irano branduoliniams objektams.
Sekmadienį Izraelio premjeras taip pat paragino nuolat tikrinti Teherano branduolinę programą.
„Turi būti tikras patikrinimas, esminiai patikrinimai, ne iš anksto pranešami patikrinimai, o veiksmingi patikrinimai viskam, kas išdėstyta aukščiau“, – nurodė jis.
„Tai yra elementai, kurie, mūsų manymu, yra svarbūs susitarimui pasiekti“, – sakė B. Netanyahu.
Vasario 6-ąją Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi Omane dalyvavo derybose su JAV pasiuntiniu Steve'u Witkoffu ir įtakingu JAV prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu.
Derybos buvo netiesioginės, o Omano atstovai veikė kaip tarpininkai.
D. Trumpas savo karinius grasinimus pastaruoju metu sutelkė į Teherano branduolinę programą, kuriai JAV pajėgos pernai liepą smogė per Izraelio beprecedentį 12 dienų karą su Iranu.
JAV lyderis penktadienį pareiškė, kad valdžios pasikeitimas Irane būtų „geriausias dalykas, koks tik galėtų nutikti“. Jis tai sakė siųsdamas antrąjį lėktuvnešį į Artimuosius Rytus, kad padidintų karinį spaudimą Teheranui.
Anksčiau jis grasino karine intervencija, siekdamas paremti protestų bangą Irane, kuri piką pasiekė sausį ir buvo slopinama smurtiniu susidorojimu. Teisių gynimo grupių teigimu, slopinant protestus Irane žuvo tūkstančiai žmonių.
