Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai sveikina NATO pradedamą misiją „Arkties sargybinis“, bet pažymi – svarbu, kad nedingtų dėmesys Ukrainai, nes pagrindinė grėsmė Rusija taip pat niekur nedingo. Todėl ministrai svarsto, kaip veiksmingiau panaudoti Ukrainos gynybai skirtos paskolos pinigus. Tik pačios paskolos Ukraina dar negavo.
Briuselyje susirinkę bendrijos gynybos ministrai sveikina NATO pradėtą misiją „Arkties sargybinis“. Vyriausioji įgaliotinė sako – Europos Sąjunga svarstys, kaip prisidėti.
Ministrai pažymi – Arkties saugumas yra Europos interesas, bet kartu baiminasi, kad šis klausimas užgoš Ukrainos temą.
„Svarbu prisiminti, kad pagrindinės grėsmės šiuo metu kyla iš Rusijos. Mes turime padėti Ukrainai laimėti šį karą“, – sako Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.
Ypač, kai Rusijos veiksmai seniai prasilenkia net su karo taisyklėmis, sako Vokietijos ministras.
„Jau nekalbame apie karinius pranašumus ar apie teritorijos užkariavimą karinėmis priemonėmis. Kalbame apie bandymą palaužti drąsių Ukrainos gyventojų valią, taikant gryną terorą prieš civilius gyventojus ir energetikos infrastruktūrą, ypač kai lauke vėl 20 laipsnių šalčio. Tai yra teroras“, – teigia Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
Europos Sąjungos gynybos ministrai su kolega iš Kyjivo aiškinasi, kokie Ukrainos kariuomenės poreikiai, kokią ginkluotę reikia pirkti už pinigus, kurių dar nėra.
Gruodžio pabaigoje Europos lyderiai sutarė dėl 90 milijardų eurų paskolos Ukrainai. Akcentuota skuba, nes be pinigų Kyjivas liks jau balandį. Bet skuba Briuselyje – lėta. Gruodžio susitarimą Europos Parlamentas patvirtino trečiadienį.
Dalis sutartos paskolos – 60 milijardų – numatyta išskirtinai kariniams Ukrainos poreikiams. Susitarime pirmenybė teikiama Bendrijoje pagamintai ginkluotei, tačiau Ukraina galės įsigyti ginklų ir iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės.
Vyriausioji įgaliotinė sako – reikės ir privataus kapitalo indėlio.
„Todėl turime du pasiūlymus Europos investicijų bankui. Pirmasis – dalį lėšų skirti gamybai Ukrainoje. Antrasis – apibrėžti dvejopo naudojimo prekių gamybą taip, kaip tai daroma Europos įmonėms. Šiuo metu Ukrainai šis apibrėžimas yra siauresnis“, – sako ES Užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas.
Diskusijose – ir bendri Europos Sąjungos bei Ukrainos inovacijų projektai gynyboje. Pirmiausia – plėtojant dronų ir apsaugos nuo jų pajėgumus. Briuselis nori geresnių dronų aptikimo sistemų, planuojamas visuotinis bepiločių registras. Dvišaliame susitikime su Ukrainos kolega krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako aptaręs galimą bendradarbiavimą.
„Tai mūsų išminavimo koalicija, kuriai būtų galima naudoti ir skirtą paskolą. Lygiai taip dronų ir kitų technologijų bendradarbiavimo klausimus mums pavyko padiskutuoti“, – tikina Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Kartu su valstybių narių teikiama karine parama, Europos Sąjunga, Ukrainos kariuomenės reikmėms jau yra skyrusi beveik 70 milijardų eurų.
