Starmeris Epsteino pinklėse: 4 klausimai apie JK premjero krizę

Kilus skandalui dėl Jungtinės Karalystės (JK) ambasadoriaus JAV Peterio Mandelsono ryšių su nuteistu seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu, JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris patiria vis didesnį politinį spaudimą trauktis iš pareigų.

Vienas ryškiausių raginimų atsistatydinti pirmadienį nuskambėjo iš Škotijos leiboristų lyderio Anaso Sarwaro lūpų. Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje jis pareiškė, kad nors jį su K. Starmeriu sieja artimi santykiai, Vestminsteryje įsiplieskęs skandalas meta šešėlį visai partijai ir gali pakenkti gegužę vyksiantiems Škotijos parlamento rinkimams.

„Šis blaškymas turi baigtis, – sakė jis. – O lyderystė Dauning Stryte turi pasikeisti.“

Kaip sąsajos su J. Epsteinu privedė prie raginimų atsistatydinti?

JAV teisingumo departamento paviešinti su J. Epsteinu susiję dokumentai skandaluose jau panardino Norvegijos karališkosios šeimos narius, Prancūzijos visuomenės veikėjus ir tarptautinius verslininkus. Tačiau panašu, kad didžiausią politinį smūgį išgyvena Jungtinė Karalystė.

Be buvusio princo Andrew skandalų jau supurtytos monarchijos, J. Epsteino byla pasiekė ir pačią politinės valdžios viršūnę – sukeldama kritišką smūgį šalies premjero reputacijai, kuris į šias pareigas vos prieš 19 mėnesių buvo išrinktas triuškinama pergale.

Viskas prasidėjo 2024 m. pabaigoje, kai K. Starmeris paskyrė Peterį Mandelsoną – buvusią Tony Blairo dešiniąją ranką ir įtakingą „Naujosios leiboristų“ partijos figūrą – Jungtinės Karalystės ambasadoriumi JAV.

Nepaisant to, kad P. Mendelsonas anksčiau jau du kartus buvo priverstas atsistatydinti iš vyriausybės dėl skandalų, pelnęs pravardę „tamsos princas“, K. Starmeris tuomet sakė esąs „patenkintas“ savo sprendimu ir teigė, kad P. Mandelsonas į savo postą „atneš neprilygstamos patirties“.

Tačiau 2025 m. rugsėjį, JAV paviešinus dalį vadinamųjų J. Epsteino dokumentų, paaiškėjo, kad P. Mandelsoną su nuteistu seksualiniu nusikaltėliu siejo itin artimi ryšiai – leiboristas net buvo pavadinęs J. Epsteiną savo „geriausiu bičiuliu“. Tąkart K. Starmeris politinę žalą suvaldė atšaukdamas ambasadorių ir tikindamas nežinojęs apie tikrąjį jų santykių mastą.

Tačiau 2026 m. sausį JAV paviešinus naują dokumentų paketą skandalas įsiliepsnojo iš naujo.

Paaiškėjo, kad P. Mandelsonas, eidamas aukštas ministro pareigas, po 2008 m. finansų krizės dalijosi su J. Epsteinu konfidencialia vyriausybės informacija ir J. Epsteino pavestas kėlė spaudimą britų finansų kancleriui dėl bankininkų premijų apmokestinimo. Dokumentuose minimi ir 75 tūkst. JAV dolerių (apie 63 tūkst. eurų) vertės pervedimai 2003–2004 m. į su P. Mandelsonu bei jo vyru Reinaldo Avila da Silva susijusias sąskaitas.

Nepajėgdamas išvengti skandalo, K. Starmeris galiausiai pripažino, kad žinojo apie artimus P. Mandelsono ryšius su J. Epsteinu net po pastarojo nuteisimo dėl seksualinio priekabiavimo. Tai gerokai pakirto daugelio parlamentarų pasitikėjimą premjero politiniais sprendimais ir gebėjimu tinkamai vertinti padėtį.

Kodėl K. Starmeris patiria tokį stiprų spaudimą?

Nors paviešinti su J. Epsteinu susiję dokumentai smarkiai smogė premjerui, K. Starmerio problemos neapsiriboja vien šiuo skandalu.

Apklausos rodo, kad premjeras neparodė apčiuopiamos pažangos svarbiausiose rinkėjams rūpimose srityse. Į postą jis įžengė paveldėjęs stringančias viešąsias paslaugas, socialinės globos ir specialiojo ugdymo finansavimo problemas. Jo kadencija pasižymėjo lėtu šalies ekonomikos augimu bei sudėtingais santykiais su JAV administracija.

Dėl šių priežasčių jo populiarumo reitingai itin žemi – prastesni net už buvusios premjerės Liz Truss per jos 49 dienų kadenciją.

Be to, K. Starmeriui sunkiai sekasi įgyvendinti rinkimų pažadus. Prieš rinkimus leiboristai žadėjo nedidinti mokesčių „dirbantiems žmonėms“, tačiau dabar prognozuojama, kad mokesčiai pasieks aukščiausią lygį nuo 1940-ųjų. Taip pat žadėta sustabdyti imigraciją per Lamanšo sąsiaurį, tačiau nuo K. Starmerio atėjimo į postą imigracijos kiekis tik padidėjo.

Padėtį dar labiau komplikuoja chaosas premjero kabinete: per 19 mėnesių pasikeitė du administracijos vadovai, keturi komunikacijos direktoriai ir 11 ministrų.

Parlamentarai ir ministrai skundžiasi, kad premjero komanda yra tiek įkyriai kontroliuojanti, tiek nenuspėjama, o pats premjeras, neturėdamas nuoseklios ideologijos, dažnai strateginius sprendimus deleguodavo savo administracijos vadovui Morganui McSweeney.

Kokią žalą jau patyrė K. Starmerio kabinetas?

Per didelis pasitikėjimas M. McSweeney galų gale ir tapo K. Starmerio Achilo kulnu. Dažnai apibūdinamas kaip visiškas P. Mandelsono protežė, M. McSweeney būdamas premjero administracijos vadovu įgijo didelę įtaką. Teigiama, kad būtent pasinaudodamas šia įtaka jis stipriai pasisakė už P. Mandelsono paskyrimą ambasadoriumi ir net įtraukė jį į pagrindinius vyriausybės sprendimus.

Prisiimdamas „visišką atsakomybę“ už šį patarimą, M. McSweeney sekmadienį atsistatydino. Dieną po to atsistatydino ir K. Starmerio spaudos sekretorius Timas Allanas.

Viešai nuo K. Starmerio atsiribojo ir Škotijos leiboristų lyderis Anasas Sarwaras, spaudos konferencijoje pirmadienį ragindamas premjerą trauktis. Vos prieš 18 mėnesių jiedu buvo itin artimi, tačiau dabar A. Sarwaras prisijungė prie kelių kitų Leiboristų partijos parlamentarų bei škotų politikų, reikalaujančių premjero atsistatydinimo.

Kaip reaguoja pats Starmeris?

Visgi A. Sarwaro maištas neišprovokavo visiško perversmo.

Tą patį vakarą vykusiame privačiame Leiboristų partijos susitikime K. Starmeris pareiškė, kad neketina pasitraukti iš pareigų – jo sprendimas buvo sutiktas plojimais ir palaikymu iš partijai priklausančių parlamentarų bei kolegų. Kaip vėliau teigė vienas parlamentaras, premjeras pasakė „labiausiai įkvepiančią kalbą“ visos savo kadencijos metu, atsakė į 44 klausimus ir atsiprašė už padarytą žalą partijai, galimai įtikindamas klausytojus duoti jam dar vieną šansą.

Dar prieš tai keli vyresnieji leiboristų ministrai socialiniuose tinkluose išreiškė paramą premjerui.

Finansų kanclerė Rachel Reeves priminė, kad visuomenė suteikė K. Starmeriui didžiulį mandatą. Sveikatos sekretorius Wesas Streetingas sakė žurnalistams: „Keirui Starmeriui atsistatydinti nereikia. Ši savaitė tikrai nebuvo geriausia vyriausybei, bet duokite Keirui dar vieną šansą.“ Net buvusi Leiboristų partijos pavaduotoja Angela Rayner – kurią daugelis laiko potencialia K. Starmerio konkurente – pareiškė paramą premjerui.

Vis dėlto, kaip pažymi „Politico“, viešas palaikymas nebūtinai atspindi tikrovę už uždarų durų. Anonimiškai žurnalistams parlamentarai ir ministrai teigė, kad, nors šis partijos palaikymas premjerui suteikė šiek tiek laiko, padėtis vis tiek išlieka kritinė. Vienas leiboristų partijos narys pridūrė, kad tai jokiu būdu neužkirto kelio iššūkiams, su kuriais partija susidurs gegužės 7 d. vyksiančiuose Škotijos ir Velso rinkimuose.

Be to, dar prieš gegužės rinkimus Leiboristų partija vasario 26 d. susidurs su sunkiu išbandymu Didžiajame Mančesteryje, kur vyks specialūs rinkimai. Dabartinės apklausos rodo, kad ilgą laiką leiboristams priklausiusiame mandate šiuo metu pirmauja kraštutinės dešinės „Reform UK“ partija.

Pralaimėjimas Mančesteryje gali tapti K. Starmerio karjeros pabaigos pradžia, jei jo kolegos galiausiai nuspręs pareikalauti premjero atsistatydinimo.