Europos Sąjunga (ES) stumia planus deportuoti teisės pasilikti Bendrijoje neturinčius afganistaniečius atgal į jų šalį, o tai kelia praktinių iššūkių ir Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūros susirūpinimą.
Spaudžiamas valstybių narių imtis griežtų priemonių prieš nelegalią migraciją, Briuselis užmezgė ryšius su Talibano vyriausybe Kabule, kad įvertintų grąžinimo galimybes.
ES pareigūnai surengė dvi „technines misijas“ į šalį, kurių antroji įvyko sausį, siekdami „išnagrinėti darbo dėl readmisijos struktūrą ir galimą grąžinimo operacijų organizavimą“, šią savaitę sakė Europos Komisijos (EK) atstovas spaudai Markusas Lammertas.
Dar prieš kelerius metus grąžinimai būtų buvę neįsivaizduojami, o ir dabar jie kelia daug teisinių bei etinių problemų. Teisių gynimo organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) šią savaitę įspėjo, kad Talibano valdžia pernai suintensyvino represijas, paminėdama naujas taisykles, ribojančias žiniasklaidos laisvę bei moterų ir mergaičių teises.
Tačiau grąžinimo klausimą dabar stumia dauguma iš 27 ES valstybių, visuomenėms pradėjus neigiamai vertinti migraciją. Šis nepasitenkinimas paskatino dešiniųjų jėgų laimėjimus rinkimuose visame bloke.
„Įvyko poslinkis (...), kai apie tai kalbama daug daugiau, – sakė JT pabėgėlių agentūros atstovas Afganistane Arafatas Jamalas. – Tai labai neramina, nes atrodo, kad ši politika grindžiama emocijomis ir reakcija, o ne tikra išmintimi.“
Deportacijų spartinimas tapo dažnu ES valstybių šūkiu, nes, remiantis oficialiais duomenimis, šiuo metu į kilmės šalį grąžinama mažiau nei 20 proc. asmenų, kuriems nurodyta išvykti iš Bendrijos.
ES duomenų agentūros duomenimis, 2013–2024 metais bloko šalys gavo apie milijoną afganistaniečių prieglobsčio prašymų. Per tą patį laikotarpį patenkinta apie pusė jų.
2025-aisiais afganistaniečiai sudarė didžiausią prašytojų grupę; po jų eina venesueliečiai ir sirai.
Italija, Lenkija ir Švedija yra tarp 20 ES šalių, kurios spalį parėmė Belgiją raginant Komisiją sudaryti sąlygas savanoriškam ir priverstiniam tų asmenų, kurių prašymai buvo atmesti, grąžinimui. Kai kurios šalys apgailestavo dėl to, kad negalima išsiųsti net nuteistų nusikaltėlių.
Belgijos imigracijos tarnybos generalinis direktorius Freddy Roosemont'as naujienų agentūrai AFP sakė, jog jo vyriausybė šiuo metu dirba su ES vykdomąja valdžia ir bendraminčiais partneriais, „kad rastų šios problemos sprendimą“.
„Masinė deportacija“
Tuo tarpu kai kas jau ėmėsi veiksmų.
Vokietija nuo 2024 metų deportavo daugiau nei 100 afganistaniečių užsakomaisiais skrydžiais, kuriuos surengti padėjo Kataras.
Požiūris šalyje sugriežtėjo dėl pastaraisiais metais afganistaniečių įvykdytų kruvinų išpuolių, įskaitant taranavimą automobiliu Miunchene pernai ir išpuolį peiliu Manheime 2024-aisiais.
Austrija pasekė šiuo pavyzdžiu ir spalį deportavo pirmąjį nuo 2021 metų afganistanietį.
Kitos šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, išreiškė abejonių.
Grąžinimas į Afganistaną kelia iššūkių, pripažino M. Lammertas.
Teisių gynimo grupės teigia, kad Afganistanas išgyvena humanitarinę krizę, kurią sunkina sausra ir smarkiai sumažinta užsienio pagalba.
Afganistaniečių kartos, kurios per dešimtmečius trukusius karus pabėgo į kaimyninius Pakistaną ir Iraną, yra prievarta stumiamos atgal.
Nuo 2023 metų sugrįžo daugiau nei penki milijonai afganistaniečių. Jie dažnu atveju negali rasti darbo ir gyvena skurde.
Derybos su Talibano valdžia dėl grąžinimo organizavimo kelia savų iššūkių.
Europos vyriausybės uždarė savo ambasadas Kabule, kai 2021 metais Talibanas grįžo į valdžią ir įvedė griežtą islamo teisės interpretaciją.
ES išlaikė diplomatinį atstovavimą šalyje, tačiau kontaktai apsiribojo tam tikromis sritimis, o Briuselis pabrėžė, kad šis bendradarbiavimas „nesuteikia jokio teisėtumo“ Talibano vyriausybei.
Talibano valdžia savo ruožtu nepripažįsta kai kurių Afganistano diplomatinių atstovybių užsienyje teisėtumo dėl jų ryšių su ankstesne vyriausybe.
Tai sukelia daugybę logistinių problemų, pavyzdžiui, kaip išduoti galiojančius pasus grįžtantiems asmenims.
Pasak tiesiogiai diskusijose dalyvaujančio šaltinio, per ES tiriamąsias misijas Afganistane daugiausia dėmesio buvo skirta šiems ir kitiems praktiniams klausimams.
„Jie apžiūri lėktuvus, koks yra oro uosto pajėgumas, kalbasi su Talibanu apie tai, kas nutiktų žmonėms“, kurie būtų sugrąžinti, sakė šaltinis.
„Jie bando vandenis, nori pamatyti, ar gali įdiegti masinės deportacijos sistemą“, – pridūrė jis.
Jei tai taps realybe, planą turėtų lydėti bent jau žymus Europos pagalbos srauto šaliai padidinimas, įspėjo JT pabėgėlių agentūros atstovas A. Jamalas.
„Žmonių grąžinimas į Afganistaną nedidinant pagalbos yra nenuoseklus ir neišvengiamai sukurs rizikingą disbalansą“, – teigė jis.
