Savaitgalį Gruzijoje vykę prezidento rinkimai pasėjo abejonių dėl jų demokratiškumo, tačiau prie šalies vadovo vairo stojo dabartinio premjero Bidzinos Ivanišvilio sąjungininkas Georgijus Margvelašvilis. Politologai sako, kad tokį elektorato pasirinkimą lėmė tai, kad žmonės pavargę nuo politikos rietenų, didžiules ambicijas turinčių valstybės veikėjų, todėl tai galėjo būti pliusas G. Margvelašvilio kandidatūrai. Tačiau dar sunku atsakyti, ar didesnių pokyčių dvišaliams Lietuvos ir Gruzijos santykiams atneš naujas Kaukazo šalies vadovas.
Savaitgalį Gruzijoje vykę prezidento rinkimai pasėjo abejonių dėl jų demokratiškumo, tačiau prie šalies vadovo vairo stojo dabartinio premjero Bidzinos Ivanišvilio sąjungininkas Georgijus Margvelašvilis. Politologai sako, kad tokį elektorato pasirinkimą lėmė tai, kad žmonės pavargę nuo politikos rietenų, didžiules ambicijas turinčių valstybės veikėjų, todėl tai galėjo būti pliusas G. Margvelašvilio kandidatūrai. Tačiau dar sunku atsakyti, ar didesnių pokyčių dvišaliams Lietuvos ir Gruzijos santykiams atneš naujas Kaukazo šalies vadovas.
„Vis dėlto intensyvų dvišalį bendradarbiavimą lemia toli gražu ne tik asmeninis prezidentų bendravimas, bet ir šalies parlamentarų, diplomatų, verslo bei ekspertų kontaktai. Įdirbio būta, tad būtų gaila jį iššvaistyti. Ir tai galioja abiem – Gruzijos ir Lietuvos – pusėms“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Vytis Jurkonis.
– Gruzija turi naują prezidentą, kuriuo savaitgalį tapo G. Margvelašvilis. Kas jis – naujasis Gruzijos prezidentas G. Margvelašvilis? Ar žinomas politinėje arenoje, iš kur atsirado? Ar palaiko ryšius su kokiomis nors politinėmis jėgomis?
– G. Margvelašvilis yra daugiau akademinio pasaulio žmogus nei politikas, todėl dar iki 2012–ųjų metų jis buvo žinomas kaip filosofas, o ne politikos scenos veikėjas. Net ir kai kurie „Gruzijos svajonės“ rėmėjai teigė, jog G. Margvelašvilis visuomenei yra ne itin žinomas asmuo, o ypač lyginant su kitais politiniais veikėjais, ir gana nuobodi figūra. Net ir jiems buvo neramu, ar Gruzijos Premjeras pasirinko tinkamą kandidatą.
Matyt, dalis elektorato yra pavargę nuo politikos rietenų, didžiules ambicijas turinčių valstybės veikėjų, todėl tai galėjo būti pliusas G. Margvelašvilio kandidatūrai. Nepaisant to, visi puikiai supranta, kad pagrindinė priežastis, kodėl laimėjo būtent šis kandidatas, yra asmeninis Bidzinos Ivanišvilio palaiminimas ir kampanijos finansinė globa. Tą, paskelbus pirmuosius rinkimų rezultatus, savo išskirtine padėka patvirtino ir pats naujasis Gruzijos prezidentas.
– Su kokiais iššūkiais susidurs naujasis vadovas? Juo labiau, ko tikisi patys gruzinai, su kokiomis problemomis teks susidurti naujajam šalies vadovui?
– Ne paslaptis, jog prezidento vaidmuo Gruzijoje keisis, todėl ši institucija, priešingai nei anksčiau, bus daugiau simbolinė ir galbūt moralinė. Daug kas priklausys nuo paties būsimo prezidento, jo asmenybės ir savarankiškumo.
Prezidentą tiesiogiai renka visi Gruzijos piliečiai, todėl pagrindinis iššūkis jam bus atstovauti visiems, o ne tik savo partijos rėmėjams ar savo aplinkos žmonėms. Gana fragmentuotoje Gruzijoje tai yra itin sudėtingas uždavinys, todėl tik santykinai naujas žmogus galėtų bandyti tapti šios misijos vėliavnešiu. Užduotis turėtų būti tapti moderatoriumi ir dialogo garantu.
O žmonės, žinoma, tikisi sklandžios socio-ekonominės politikos, didesnio dėmesio regionams. Visuomenei nerimą kelia ir augantis nusikalstamumas, taigi užduočių iš tikrųjų daug. O jas išspręsti eikvojant energiją personalinėms vendetoms bus neįmanoma.
– Ar prezidento rinkimai buvo demokratiški?
– Tai akcentuoja žiniasklaida ir tarptautinė bendruomenė, bet įspūdis dvejopas. Taip, rinkimų agitacija buvo daug nuosaikesnė ir ramesnė, bet ar tai pagrindinis demokratijos rodiklis? Keista, kuomet pagrindinės opozicinės partijos atstovai yra teisiami, o aktyvistai kviečiami į apklausas – tai trikdė sklandų pagrindinės konkurentės darbą. Priešingai, nei anksčiau, būtent opozicija šįkart nesiėmė drastiškų veiksmų ar protestų.
Bet kuriuo atveju, priekaištų rinkimų procesui buvo ir yra – pokyčiai neįvyksta per dieną. Tik reikia pažymėti, jog nuopelnai dėl to, kur šiandien yra Gruzija, didžiąja dalimi turėtų būti priskiriami dabartinei opozicijai, o ne „Gruzijos svajonei“. Šiandien būtent jų rankose yra tiek valstybės parlamentas, tiek ir prezidento administracija, todėl artimiausius metus būtent ši partija ir B. Ivanišvilis bus atsakingi dėl to, ar Gruzija tęs kelią demokratijos ir Europos link.
– Kaip manote, kaip keisis Lietuvos santykiai su šia šalimi pasikeitus vadovui? Ar apskritai galima tikėtis kokių nors pokyčių? Analitikai teigia, kad Lietuvos ir Gruzijos santykiai labai pasikeitė nuo prezidento Valdo Adamkaus valdymo laikų ir pradėjus eiti Prezidentės pareigas Daliai Grybauskaitei. Gal naujas Gruzijos prezidentas bus impulsas naujiems mūsų dvišaliams santykiams?
– G. Margvelašvilis jau pakviestas į Vilnių, tad netrukus pamatysime, kokį toną dvišaliam bendradarbiavimui turės šalies vadovų susitikimas.
Vis dėlto intensyvų dvišalį bendradarbiavimą lemia toli gražu ne tik asmeninis prezidentų bendravimas, bet ir šalies parlamentarų, diplomatų, verslo bei ekspertų kontaktai. Įdirbio būta, tad būtų gaila jį iššvaistyti. Ir tai galioja abiem – Gruzijos ir Lietuvos – pusėms.
– Kokia kryptimi judės Gruzija vadovaujant G. Margvelašviliui, kuris laikomas Vyriausybės vadovo B. Ivanišvilio bendražygiu? Ne paslaptis, kad B. Ivanišvilis santykių su Maskva normalizavimą, kaip ir euroatlantinę šalies integraciją, laiko užsienio politikos prioritetu.
– Euroatlantinei perspektyvai bent viešai pritarė ne tik Davidas Bakradzė (D. Bakradzė – artimiausias G. Margvelašvilio varžovas – ELTA), bet ir G. Margvelašvilis. Tad ji neturėtų keistis.
Kita vertus, klaidinga teigti, jog Michailas Saakašvilis prieštaravo bandymams normalizuoti santykius su Maskva. Atvirkščiai – šiandien Gruzijoje išvystumėte daug Rusijos turistų, o tai rodo, kad M. Saakašvilio priešiškumas rusams buvo mitas. Problema ta, jog pats Kremlius galimybę kalbėtis su Gruzijos prezidentu visiškai ignoravo.
– Kas laukia dvi kadencijas šaliai vadovavusio M. Saakašvilio? Kiek pagrindo turi B. Ivanišvilio jo atžvilgiu išsakyta kritika, kad šis yra „politinis lavonas“?
– Turbūt toks žodynas nėra tinkamiausias valstybės premjerui. Vis dėlto parama M. Saakašviliui yra itin maža, o tai daro neigiamą įtaką ir Jungtinio nacionalinio judėjimo reitingams. B. Ivanišvilis minėjo, jog, kol M. Saakašvilis yra prezidento poste, jis nebus persekiojimas, bet nuogąstavimų, kad ilgamečiam Gruzijos lyderiui bus iškeltos bylos, yra.
„Gruzijos svajonė“ apeliuoja į Gruzijos piliečių teisingumo troškimą, bet, jei tai taps asmeninių sąskaitų suvedinėjimu, o politiniams tikslams bus naudojamos teisinės institucijos, tai stabdys pažangą ir didins jau ir taip didelę politinę fragmentaciją.
