Nepaisant atšilusių Vašingtono ir Minsko santykių, tikimasi, kad Europos Sąjunga (ES) vis dėlto pratęs sankcijas Baltarusijai. Tačiau prieštaringi signalai iš Vilniaus stebina Briuselį.
ES taiko keletą sankcijų priemonių Baltarusijai kaip atsaką į režimo vykdomą represiją, žmogaus teisių pažeidimus ir jos vaidmenį palaikant Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą. Šie ribojimai turėtų būti pratęsti iki 2026 m. vasario 28 d.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- ES sankcijos Baltarusijai bus pratęstos ir galbūt sustiprintos, nepaisant JAV sankcijų sušvelninimo ir kai kurių ES šalių siekio jas sušvelninti.
- JAV sušvelnino sankcijas Baltarusijai mainais į politinių kalinių paleidimą, tačiau ES nesiruošia eiti tuo pačiu keliu, nes Minskas nepakeitė savo elgesio.
- Lietuvos pozicija dėl sankcijų Baltarusijai yra nevienareikšmė ir Briuselyje pastebima sumaištis, nors anksčiau Lietuva siekė griežtesnių sankcijų.
- Kai kurios ES šalys, tokios kaip Vengrija ir Slovakija, siekia tam tikrų nuolaidų ir bando išbraukti oligarchus iš sankcionuotų asmenų sąrašo.
Pastaruoju metu JAV sušvelnino savo požiūrį į Aliaksandro Lukašenkos režimą ir, mainais į politinių kalinių paleidimą, pranešė naikinanti sankcijas baltarusių oro linijoms ir trąšoms. Tačiau Briuselyje teigiama, kad ES nesiruošia eiti tuo pačiu keliu, nes Minskas nepakeitė savo elgesio.
„Iš tikrųjų tai (JAV sankcijų panaikinimas – red. past.) duoda tam tikrų apčiuopiamų humanitarinių rezultatų, nes daug oponentų paleista dabar, net neseniai ir tokie oponentai kaip Maria Kalesnikava. Bet iš tikrųjų būtų labai naivu manyti, kad tai galėtų baigtis tam tikru režimo pasikeitimu Baltarusijoje ar kažkokiais glaudesniais santykiais tarp Baltarusijos ir Amerikos, kadangi ir Baltarusija nenusigręš nuo Rusijos, – LRT teigė Briuselyje veikiančio Europos politikos centro (EPC) analitikė Marija Martišiūtė. – Ką aš girdžiu Briuselyje – tai yra priešingai. Manau, kad ES ketina toliau stiprinti sankcijas Baltarusijai.“
Diplomatai irgi optimistiškai žiūri į ES sankcijų Minskui pratęsimą, nors kai kurios šalys siekia tam tikrų sušvelninimų, kaip kad oro erdvės Baltarusijos oro linijoms atvėrimas ar pan.
„Kiek aš žinau, ir Vengrija, ir Slovakija bando imti įkaitais, reikalauja tam tikrų nuolaidų. Pasakysiu netgi daugiau – yra sąrašiukas, trumpas sąrašiukas oligarchų, kuriuos tos valstybės stengiasi išbraukti iš sankcionuotų asmenų sąrašo. Kas tai yra, jeigu sakyčiau korupcija, politinė korupcija?“ – LRT piktinosi Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius.
Kito Briuselyje veikiančio analitinio centro RUSI sankcijų ekspertas Petras Katinas atkreipė dėmesį, kad Jungtinės Valstijos, nors ir nuima tam tikras sankcijas Baltarusijai, tačiau europiečių nespaudžia elgtis taip pat.
Mūsų klausinėja tie ekspertai, kurie dirba prie šių klausimų. Jie reiškia tokį, sakyčiau, netgi nustebimą: kas atsitiko su Lietuva?
Petras Auštrevičius
„Tai aš manau, kad greičiausiai taip: jeigu reikėtų statyti pinigus, tai sakyčiau, kad liks tos ES sankcijos. Ar sugriežtins? Vėlgi, sunku pasakyti“, – LRT teigė jis.
M. Martišiūtė vis dėlto tikisi, kad vasario mėnesį ne tik bus pasiektas sprendimas pratęsti, bet ir sustiprinti sankcijas: „Ypač, kol Baltarusija remia Rusijos karą Ukrainoje, kol kaimyninėms šalims daro spaudimą migrantais, kol yra oro erdvės pažeidimų tiek su GPS trikdymu, tiek su oro balionais.“
Po rudenį vykdytų kontrabandinių oro balionų atakų Lietuva pasiekė, kad Baltarusijos atžvilgiu atsirastų papildomas hibridinių grėsmių kriterijus, kuris leistų taikyti ES sankcijas. Tačiau dabar nesigirdi aiškios Lietuvos pozicijos, nors dėl kontrabandinių balionų ir vėl buvo sutrikęs Vilniaus oro uosto darbas. Dar daugiau, kai kurie Seimo sprendimai strigo, prabilta apie galimą dialogą su Minsku, o Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pranešė išvykstanti iš Lietuvos.
„Niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje ne tik užsienio politikos srityje, bet ir daugelyje kitų sektorinių politikų vyrauja tikra sumaištis. Tikrai, kaip žmonės pasakytų, dešinieji nežino, ką daro kairė, ir atvirkščiai. Ir turiu pasakyti, kad tokia sumaištinga, aiškios linijos ir aiškių tikslų neturinti Lietuvos politika, užsienio politika trečiųjų valstybių atžvilgiu jau yra pastebėta Briuselyje, – teigė P. Auštrevičius. – Mūsų klausinėja tie ekspertai, kurie dirba prie šių klausimų. Jie reiškia tokį, sakyčiau, netgi nustebimą: kas atsitiko su Lietuva?“
Pats europarlamentaras mano, kad paslėptų veiksmų, kurie susidėlioja į vieną eilutę, seka eina link dialogo su A. Lukašenkos režimu. Vis dėlto jis pažymėjo, kad dėl sankcijų Baltarusijai pratęsimo nemato problemos, nes Lietuva jau pasisakė, bet „jeigu mes keisime poziciją, tai bus iš tikrųjų akibrokštas“.
EPC analitikė M. Martišiūtė taip pat pastebi, kad Lietuva į Briuselį siunčia nevienalytę žinutę.
„Taip pat norime griežtesnių sankcijų, bet kartu ir į dialogą atvesti. Tai iš tikrųjų neatrodo labai rimtai“, – teigė ji ir pridūrė, kad ES netrūksta šalių, kurios norėtų pradėti dialogą ir baigti izoliaciją ne tik su A. Lukašenka, bet ir su Vladimiru Putinu.
„Manau, kad kažkiek galima apsikeisti informacija su Lukašenkos režimu, bet tik darant ekonominį spaudimą galime garantuoti, kad iš Baltarusijos teritorijos ateinančios grėsmės sumažės arba net liausis, todėl galėtume imtis dar stipresnių veiksmų“, – apibendrino M. Martišiūtė.
