Po beveik trejus metus trukusio karo Chartumas kalba apie šalies atstatymą ir civilių gyventojų grįžimą, nors susirėmimai tęsiasi ir gresia humanitarinė katastrofa.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Deutsche Welle“ originalus kūrinys.
Tarptautiniu mastu pripažinta kariuomenės remiama Sudano vyriausybė, kuriai vadovauja generolas Abdelis Fattah Burhanas, bando įteigti, kad padėtis karo nuniokotoje šalies sostinėje Chartume yra normali.
Vasario pradžioje Chartumo tarptautinis oro uostas priėmė pirmąjį reguliarųjį skrydį per daugiau nei dvejus metus.
Iš rytinėje Raudonosios jūros pakrantėje esančio Port Sudano miesto atskridęs lėktuvas atgabeno 160 keleivių, tarp jų ir laikinąjį šalies ministrą pirmininką Kamilą Idrisą – šis įvykis buvo sutiktas kaip simbolinis Vyriausybės grįžimas į sostinę.
2023 m. balandį dėl sukarintų greitojo reagavimo pajėgų (RSF) integravimo į Sudano ginkluotąsias pajėgas (SAF) kilusios galios kovos peraugo į karą. RSF pavyko užimti sostinę, todėl kariuomenės remiama Vyriausybė buvo priversta persikelti į Port Sudaną, esantį už maždaug 700 kilometrų nuo Chartumo.
Tačiau 2025 m. kovą Sudano ginkluotosios pajėgos sugebėjo susigrąžinti sostinės kontrolę.
Nuo tada, Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) duomenimis, apie 1,3 milijono žmonių iš 3 milijonų, kurie 2023 m. dėl karo pabėgo iš Chartumo, grįžo į sostinę.
„Sudano Vyriausybė labai stengiasi įtikinti, kad saugu grįžti į Chartumą, – DW sakė nepriklausomas Sudano politikos analitikas Hamidas Khalafallah. – Akivaizdu, kad yra ir teigiamas aspektas, nes šalies viduje perkelti žmonės grįžta į savo namus.“
Tačiau jis taip pat įspėjo, kad skleidžiama žinia, jog Chartume yra saugu, nėra visiškai sąžininga.
„Tai, kad sostinėje nevyksta kovos, nereiškia, jog joje saugu“, – teigė H. Khalafallah.
Jungtinių Tautų veiksmų su minomis tarnyba (UNMAS) įspėjo, kad 2023 m. balandžio–2025 m. kovo mėnesiais vykę sunkūs susirėmimai sutrikdė pagrindines paslaugas, pavyzdžiui, geriamojo vandens tiekimą ar elektros tinklų veiklą, o daugelis vietovių dar nėra išminuotos.
Pagrindinėje Chartumo prekybos gatvėje kol kas atsidarė vos kelios parduotuvės. Šią savaitę arbatos pardavėja Halima Ishag naujienų agentūrai AFP sakė, kad verslas einasi prastai.
„Miestas vis dar tuščias“, – sakė 52 metų penkių vaikų motina. Per pastarąsias dvi savaites moters pajamos siekė apie 5 000 Sudano svarų (apie 2 eurus), o tai sudaro trečdalį jos pajamų iki karo.
„Kita šio naratyvo problema yra tai, kad jis signalizuoja, jog darbas atliktas ir karas baigtas, – sakė H. Khalafallah. – Tačiau tokiu būdu nutylima apie tas šalies dalis, kur karas tęsiasi ir žmonės vis dar kenčia.“
Nepaisant Vyriausybės sugrįžimo į Chartumą, karo veiksmai kitose provincijose tęsiasi ir jų pabaigos ar paliaubų perspektyvos nematyti. Sudano karas sukėlė didžiausią pasaulyje pabėgėlių krizę – iki 14 milijonų žmonių buvo perkelti šalies viduje ar už jos ribų.
Kovose jau žuvo iki 250 000 žmonių. Tikslių ar atnaujintų duomenų nėra, nes susirėmimai tęsiasi, palydovinis internetinis ryšys ribojamas, o daugelis tarptautinių pagalbos organizacijų ir stebėtojų po pakartotinių išpuolių paliko šalį.
Kordofanas – Sudano karo epicentras
Susirėmimai tęsiasi Kordofane, paskutinėje zonoje, kuri skiria kariuomenės kontroliuojamas teritorijas šiaurėje ir centre, įskaitant Sudano sostinę Chartumą, ir RSF kontroliuojamas teritorijas Sudano vakariniame Darfūro regione ir pietuose.
Antradienį Sudano ginkluotosios pajėgos pranešė nutraukusios RSF ir jų sąjungininkų iš Sudano liaudies išsivadavimo judėjimo (SPLM) vykdytą Kaduklio miesto (Pietų Kordofano sostinės), kuriame 2025 m. lapkritį buvo paskelbtas badas, apgultį.
Diena anksčiau kariuomenė pranešė, kad buvo nutraukta vieno didžiausių Pietų Kordofano miestų Dalango apgultis, o praėjusią savaitę išvaduotas Dillingas, esantis apie 130 kilometrų į šiaurę nuo Kaduklio.
„Neseniai įvykę Dillingo, Dalango ir Kaduklio perėmimai Kordofane yra laikomi galimais lūžio taškais SAF naudai, tačiau tai gali būti tik nedideli karo epizodai“, – įspėjo Vokietijos mokslo ir tyrimų centre „GIGA Institute for Global and Area Studies“ dirbanti Sudano ekspertė Hager Ali.
„SAF, kaip ir RSF, naudoja išteklius kovai daugelyje frontų, todėl atkovoti teritoriją yra viena, o ją išlaikyti – visai kas kita“, – aiškino ji, pabrėždama, kad šis regionas svarbus abiem kariaujančioms pusėms.
„SAF pajėgoms tai yra pagrindinis tiekimo maršrutas, – sakė H. Ali. – O RSF šis regionas svarbus dėl sienos su Pietų Sudanu, kur yra sukurta ginklų kontrabandos infrastruktūra, prekiaujama gumiarabiku ir driekiasi naftotiekiai, kuriais į Sudaną atiteka nafta.“
Analitikai jau seniai įspėja, kad Sudanui gresia pavojus suskilti į dvi valstybes, kurias kontroliuos skirtingų šalių remiamos vyriausybės.
Jungtiniai Arabų Emyratai, nepaisant šalies atstovų bandymų tai paneigti, yra laikomi pagrindiniais Greitojo reagavimo pajėgų ir jų vado generolo Mohammedo Hamdano Dagalo, dar žinomo pravarde Hemedti, rėmėjais.
Egiptas ir Turkija tvirtai remia SAF palaikomą Vyriausybę, kuriai vadovauja generolas A. Fattah Burhanas.
Jungtinės Valstijos taiko sankcijas tiek RSF, tiek SAF.
Sausio pabaigoje ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas taip pat pareiškė, kad buvo priimtos naujos sankcijos, nukreiptos prieš RSF ir SAF narius.
„Šios priemonės pačios savaime karo neužbaigs, bet apsunkins gyvenimą tiems, kas už jį atsakingi“, – sakė ji.
Sudano krizei gilėjant, vis sunkiau pasiekti žmones, kuriems reikia pagalbos. Tuo metu humanitarinė padėtis šalyje yra kritinė.
„Mes stebime ne įšaldytą, o sparčiai gilėjančią krizę“, – pirmadienį DW sakė Tarptautinio gelbėjimo komiteto parengties ir reagavimo į ekstremalias situacijas direktorius Bobas Kitchenas.
„Milijonams žmonių kritiškai trūksta maisto, į klinikas patenka smarkiai išsekę vaikai, daugelis jų nusilpę dėl ligų ir švaraus vandens trūkumo“, – sakė jis ir įspėjo, kad nepaisant augančių poreikių pasaulio dėmesys vis labiau krypsta tolyn nuo Sudano.
Praėjus daugiau nei tūkstančiui dienų nuo konflikto pradžios, pagalba Sudanui vis dar yra nepakankamai finansuojama. Remiantis naujausia JT humanitarinės pagalbos apžvalga, 2026 m. sausį buvo surinkta tik 35 proc. iš 2,9 mlrd. JAV dolerių sumos, reikalingos 2026 m. Sudano humanitarinių poreikių ir reagavimo planui įgyvendinti.
„Aš ką tik praleidau penkias dienas Pietų Kordofane, Sudane, kur siaučia didžiausias badas visoje šalyje, – DW sakė Norvegijos pabėgėlių tarybos generalinis sekretorius Janas Egelandas. – Miestų apylinkėse dislokuotos pajėgos neleido mums pristatyti humanitarinės pagalbos.“
Jis įspėjo apie „epinę biblinę katastrofą“, kuri įvyks po trijų mėnesių, kai prasidės lietingasis sezonas ir taps nebeįmanoma į Kordofano regioną pristatyti didelių kiekių maisto ar kitų pagalbos priemonių.
J. Egelundas paragino neatstumti „moterų ir vaikų, kurie pabėga nuo bado ir karo bei tikisi tarptautinės bendruomenės solidarumo“.
