2024 m. balandį savo merginos butą padegęs Romanas Mičiurinas buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio padegimo. Tai buvo mažiausiai trečias jo teistumas, įskaitant 2009 m. nagrinėtą žmogžudystės bylą.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Jam buvo skirta 18 mėnesių lygtinė bausmė. Tačiau, kaip ir dešimtys tūkstančių kitų už įvairius nusikaltimus nuteistų rusų, jis išpirko savo kaltę savanoriškai išvykdamas kariauti į Ukrainą, kur Maskvos pajėgos pamažu žengia į priekį, patirdamos didžiulius nuostolius. Nuo 2022 m. vasario, kai Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją, žuvo arba buvo sužeista jau gerokai per milijoną Rusijos karių.
R. Mičiurinas grįžo į Irkutsko sritį ir maždaug prieš metus susituokė.
Tačiau sausio pabaigoje, kurį laiką persekiojęs moterų krizių centre prisiglaudusią savo žmoną ir jos sūnų, jis, kaip teigia su situacija susipažinę „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) kalbinti žmonės, netoli centro esančioje autobusų stotelėje paėmė įkaite niekuo dėtą moterį ir ją pasmaugė nuomojamame bute, nors dešimtys policijos pareigūnų bandė derėtis dėl aukos išlaisvinimo.
Iš fronto grįžusių rusų, kurių daugelis kovoti į Ukrainą išvyko tiesiai iš kalėjimo kamerų, įvykdyti smurtiniai nusikaltimai yra sunkiai sprendžiama rimta problema šiandienėje Rusijoje.
2022 m. vasarą, likus metams iki nesėkmingo maišto ir žūties įtartinoje lėktuvo katastrofoje, privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas pradėjo verbuoti kalinius kovoti Ukrainoje ir siųsti juos į kruviniausius mūšius Donbaso regione.
Netrukus šią praktiką perėmė Gynybos ministerija, siekusi išlaikyti pastovų karių skaičių, nes tapo aišku, kad invazija, kuria V. Putinas tikėjosi greitai pavergti Ukrainą, artimiausiu metu nepasieks savo tikslų, o nuostoliai su kiekviena jos diena tik augo.
„Labai išsigandusi“
2022 m. rugsėjį V. Putinas paskelbė vadinamąją „dalinę mobilizaciją“, paskatinusią daugybę šaukiamojo amžiaus rusų palikti šalį, todėl Kremliui, siekusiam ateityje išvengti šio reiškinio pasikartojimo, teko ieškoti kitų būdų užpildyti retėjančias kariuomenės gretas. 2023 m. žinoma kalinių teisių aktyvistė Olga Romanova Rusijos kalėjimus pavadino „begaliniu samdinių rezervuaru“.
2024 m. V. Putinas pasirašė įstatymą, išplečiantį kalinių ėmimo į kariuomenę iniciatyvą, kad ji apimtų ne tik nuteistuosius, bet ir kaltinamuosius praktiškai bet kuriame baudžiamojo proceso etape.
Likus keletui dienų iki žmogžudystės Irkutske, tremtyje leidžiamas laikraštis „Novaja Gazeta Europe“ pranešė, kad teismo nuosprendžiai buvo paskelbti maždaug 8 000 iš karo grįžusių žmonių, kaltintų įvairiais nusikaltimais, įskaitant maždaug 1 000 tokių, kurių bylos buvo nagrinėjamos karo teismuose, o tai reiškia, kad tuo metu jie vis dar tarnavo kariuomenėje.
Kitas Rusijos žiniasklaidos šaltinis, „7x7“, praėjusį vasarį pranešė nustatęs 271 atvejį, kai karo veteranai buvo pripažinti kaltais nužudymų bylose.
Iš karo grįžę asmenys, kurie įvykdo smurtinius nusikaltimus, dažnai savo aukomis pasirenka artimus žmones, pavyzdžiui, žmonas ar gyvenimo drauges, vaikus, tėvus, brolius ir seseris.
Žmogžudystė Irkutske kiek iškrinta iš bendro konteksto: auka gyveno tame pačiame pagalbos moterims centre, kur buvo apsistojusi R. Mičiurino žmona ir jos 7 metų sūnus, ir buvo pagrobta autobusų stotelėje gatvėje.
Kaip RFE / RL pasakojo moterų krizių centro „Obereg“ darbuotoja Irina, „labai išsigandusi“ R. Mičiurino žmona su sūnumi praėjusiais metais du kartus, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, prašė jų įstaigoje prieglobsčio. Saugumo sumetimais, centro darbuotojos ir kai kurių kitų šiame straipsnyje minimų asmenų vardai buvo pakeisti.
„O sausį ji nusprendė visiškai nutraukti su juo santykius ir nebebendrauti, – pasakojo Irina. – Tada jis ėmė ją persekioti. Grasino jai, mums ir vaikui. Anksčiau jis jau buvo prieš ją fiziškai smurtavęs – tiesiogine to žodžio prasme pjaustė jai odą, badė peiliu, degino. Jis tikras sadistas.“
Centro darbuotojai ir R. Mičiurino žmonos Julijos giminaičiai pateikė prieš jį skundus ir bandė įspėti valdžios institucijas, kad jis yra pavojingas.
Julija „bijojo rašyti, ji buvo taip įbauginta ir sukrėsta policijos elgesio: jie nereagavo į skundus ar skambučius, o jis grasino pakenkti jos sūnui, jei ji pateiks skundą, – pasakojo Irina. – Dabar ji, vargšė, kaltina save dėl [aukos] mirties.“
„Jis ją pasmaugė“
Vaikų namuose užaugusi ir dvi dukras auginusi auka Alina gyveno prieglaudoje laukdama, kol valstybė jai suteiks butą.
„Ji buvo darbšti, protinga, labai gera, puikiai besitvarkanti, dora, atsakinga motina, – pasakojo Irina. – Ir ji pateko į šio bepročio, kuris dėl normaliems žmonėms nesuprantamų priežasčių vaikščiojo laisvėje, rankas. Mes dešimtis kartų teikėme skundus prieš jį, bet policija nieko nedarė.“
Alinos užpuolikas nusivedė ją į netoliese esantį butą, kurį buvo išsinuomojęs. Kai prieglaudos darbuotojai atvyko ir paprašė jo atidaryti duris, jis pareikalavo, kad jie atvestų jo žmoną ir sūnų, taip pat liepė atnešti alkoholio ir maisto.
„Iškvietėme policiją, – pasakojo Irina. – Jie derėjosi su juo iki antros valandos nakties. Davė jam degtinės, maisto – viską, ko jis paprašė. Pirmąsias kelias valandas Alina vis atsakydavo iš už durų: „Taip, taip, aš gyva, viskas gerai.“ Laikas ėjo. Prie namo budėjo dešimtys policijos pareigūnų ir greitosios pagalbos tarnybų darbuotojų. Mes nerimaudami laukėme, kada jie šturmuos tą butą. Jis darėsi vis girtesnis ir vis sunkiau kontroliuojamas. Galiausiai, 2.30 val. nakties, jis pats atidarė duris, išėjo ir pasidavė. Mes puolėme į vidų, bet Alina jau nebekvėpavo. Jis ją pasmaugė.“
Sausio 28 d. pareiškime Rusijos tyrimų komiteto regioninis skyrius nurodė, kad R. Mičiurinui pateikti įtarimai nužudymu ir teismo buvo paprašyta skirti jam kardomąjį kalinimą tol, kol bus atliktas tolesnis tyrimas ir įvyks teismas. Pareiškime teigiama, kad bylą nagrinėja karo prokurorai ir karo teismas, o tai reiškia, kad R. Mičiurinas vis dar tarnauja kariuomenėje.
Tame pačiame name, kur R. Mičiurinas nuomojosi butą, gyvenantis vyras pasakojo, kad vos atsikraustęs jis elgėsi netinkamai, girtas ieškodavo konfliktų su kitais gyventojais ir gyrėsi, kad gali daryti ką nori ir liks nenubaustas.
„Tu man nieko nepadarysi. Aš ką tik grįžau iš SKO. Aš galėčiau tave nužudyti ir man nieko neatsitiktų. Jei paliesi mane bent pirštu, būsi apkaltintas kariuomenės diskreditavimu“, – kaimynas citavo R. Mičiurino žodžius, pavartodamas akronimą SKO, reiškiantį „specialiąją karinę operaciją“, – taip Kremlius vadina plataus masto karą prieš Ukrainą.
„Rimta problema“
Netrukus po to, kai 2022 m. vasarį prasidėjo plataus masto karas, V. Putinas pasirašė įstatymą, numatantį laisvės atėmimo bausmę už kariuomenės „diskreditavimą“, o Rusijos valdžios institucijos plačiai jį taiko, siekdamos nutildyti karo kritiką ir užgniaužti nepasitenkinimą.
Stebėtojų teigimu, teisės aktai ir valstybinis tų, kurie kovoja Ukrainoje, garbinimas – bent jau oficialiu lygiu – skatina kai kuriuos veteranus jaustis viršesnius už įstatymus.
„Aš gerbiu ir vertinu mūsų tėvynės gynėjus. Tačiau... mūsų visuomenėje kyla rimta problema“, – sausio 28 d. Rusijos socialiniame tinkle VK rašė moterų krizių centro „Obereg“ ir jį valdančio labdaros fondo vadovas Aleksandras Sobolevas.
„Dalyvavimu SKO prisidengę psichopatai, prievartautojai ir žudikai pastaruoju metu nuolat daro baisius dalykus, jausdamiesi nebaudžiami“, – teigė jis savo įraše. Pasak A. Sobolevo, Julija kreipėsi prieglobsčio dėl to, kad jos vyras „kiekvieną dieną ją mušė ir buvo įsitikinęs, kad jam nieko neatsitiks, nebent bus grąžintas“ į savo dalinį.
„Tai yra labai negera tendencija, – rašė jis. – Visuomenė turėtų būti dėkinga didvyriams, bet neturėtų užtikrinti nebaudžiamumo nusikaltėliams.“
A. Sobolevas taip pat teigė, kad Julijos vyras pabėgo iš savo dalinio netoli Ukrainos sienos esančiame Rostove prie Dono, kuris yra svarbus invazijos tarpinis punktas, tačiau Tyrimų komitetas nepateikė jokios detalesnės informacijos apie R. Mičiuriną, vadindamas jį tiesiog „Irkutsko srities gyventoju“.
