Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nurodė, kad Lietuva siekia, jog Ukraina iki 2030 metų taptų Europos Sąjungos (ES) nare. Tuo metu Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis paminėjo kitą datą – 2027 metus.
„Ne pirmą kartą įsitikinome, kad Rusija vengia įsipareigoti teisingai ir tvariai taikai ir nesutinka su paliaubomis kaip būtina taikos įžanga“, – sekmadienį spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir Ukrainos vadovas bei Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, pažymėjo G. Nausėda.
Jis pareiškė, jog Lietuva siekia, kad Ukraina iki 2030 metų taptų ES nare.
Tuo metu V. Zelenskis teigė, kad viltys dėl narystės dedamos ir į 2027 metus.
„Ukraina turėtų būti ES, o Ukrainos įstojimą į ES visi matome kaip prioritetą. Labai džiaugiuosi, kad mūsų partneriai Lietuva bei Lenkija palaiko Ukrainos stojimo idėją. Tai mums yra viena iš saugumo garantijų“, – sekmadienį prezidentūroje žurnalistams teigė V. Zelenskis.
„Todėl kalbame ir apie 2027 m. Gitanas Nausėda kalbėjo apie 2030 m. Jis puikiai advokatauja Ukrainos dalyvavimui bei narystei ES. Žinoma, ir Lietuvos pirmininkavimo metu laukiame Lietuvos paramos. Noriu priminti, kad tai vyks būtent 2027 m.“ – tęsė jis.
Mes norime 2027 metais, kalbant apie konkrečią datą, kada Ukraina jau bus techniškai pasiruošusi.
V. Zelenskis
Ukrainos prezidentas tvirtino, kad narystė ES Ukrainai yra viena iš svarbiausių saugumo garantijų ir tam 2027 metais šalis turėtų būti pasiruošusi.
„Mes norime 2027 metais, kalbant apie konkrečią datą, kada Ukraina jau bus techniškai pasiruošusi... Faktiškai būsime pasiruošę jau 2026-ųjų metų antroje pusėje atsidaryti visus klasterius. Pilnai būsime pasiruošę 2027-aisiais“, – teigė Ukrainos vadovas.
„Ir norėtume gauti konkrečią datą mūsų susitarime apie karo užbaigimą, kad po to visos pusės laikytųsi šio susitarimo, taip pat ir agresorius, kuris turės pasirašyti šį 25 punktų planą“, – kalbėjo jis.
Pasak V. Zelenskio, kita svarbi saugumo garantija Ukrainai yra dvišalė garantijų sutartis su JAV, kuri jau yra paruošta ir laukiama pasirašymo.
„Konkrečios saugumo garantijos Ukrainai duoda galimybę sužinoti konkrečią datą, kada baigsis šis karas. Šis karas – ir Ukrainoje, ir Europoje. Saugumo garantijos Ukrainai, kuri yra Europos Sąjungos ateities dalis, yra reikalingos visai Europai“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Netrukus G. Nausėda pridūrė, kad įstojimo procesas „galėtų būti dviejų tokių etapų procesas“.
„2027 metai, jeigu net nepavyktų įgyvendinti ir uždaryti visų derybinių skyrių, tai galėtų būti dviejų tokių etapų procesas, kuomet, pavyzdžiui, pirmajame etape, galbūt tais pačiais 2027-aisiais, Ukraina galėtų naudotis visais vieningos rinkos privalumais“, – sakė G. Nausėda.
„Mano giliu įsitikinimu, vieninga rinka yra bene didžiausias privalumas, kurį šalis narė gauna, net ir didesnis privalumas negu visi struktūriniai ir Sanglaudos fondai, kurie, be abejo, taip pat yra labai pozityvus veiksnys“, – pridūrė jis.
Vis tik Lietuvos vadovas mano, kad Ukraina iki 2030 metų galėtų tapti visateise ES nare.
„Mūsų data – 2030-ieji metai – buvo pagrįsta tuo, kad procesas tikrai nėra paprastas ir kad iki 2030-ųjų metų, jeigu turėtume ir rastume politinės valios, galėtume įgyvendinti Ukrainos narystę Europos Sąjungoje“, – sakė prezidentas.
Pirmajame etape, galbūt tais pačiais 2027-aisiais, Ukraina galėtų naudotis visais vieningos rinkos privalumais
G. Nausėda
Tuo metu K. Nawrockis nurodė nenorintis pateikti „savo prognozių“ dėl Ukrainos įstojimo į Bendriją, nes procesas reikalauja „subalansavimo“ ir daug laiko.
„Girdime dvi datas: iš prezidento Zelenskio 2027-uosius, iš prezidento Nausėdos 2030-uosius. Nenorėčiau savo prognozės čia pridėti į tą diskusiją, nes stojimo procesas be jokios abejonės reikalauja, viena vertus, subalansavimo, o kita vertus, lenkai patys žino, kiek ilgai laiko užima stojimas į Europos Sąjungą ir jau patyrė savo kailiu“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Lenkijos vadovas.
„Kryptis yra akivaizdi, bet apie datas neprašykit, kad kalbėčiau, nes 2027-ieji metai, jeigu kalbėtume apie formalumus, apie tas problemas, kur prezidentas Zelenskis daugiau galėtų išvardinti negu aš, ir vidinę situaciją, tai jie patys žino, kada galėtų bandyti stoti, bet aš jau čia tikrai specialistams paliksiu“, – pridūrė jis.
Sudėtingas stojimo į ES procesas paprastai trunka nemažai metų ir reikalauja vienbalsio visų 27 bloko narių pritarimo, o kai kurios šalys, ypač Vengrija, nuolat reiškia prieštaravimą Ukrainos narystei.
Trišalės derybos Abu Dabyje
G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad V. Zelenskis prezidentams pristatė naujausią pažangą JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva vykstančiose pokalbiuose dėl taikos Ukrainoje.
„Informavau Gitaną ir Karolį apie Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykusias derybas. Tikiuosi, kad Amerika nesumažins spaudimo Rusijai dėl šio karo, dėl diplomatijos. Taip pat Europa turi būti pakankamai ryžtinga, tęsti sankcijų spaudimą Rusijai, Rusijos tanklaiviai gabenantys naftą Rusijai – taip pat ir per Baltijos jūrą – turi būti sustabdyti pilnai. Rusijos ambicijos, įskaitant jų propagandą, turi būti blokuojamos“, – akcentavo Ukrainos prezidentas.
Ukrainos vadovas žurnalistams pakomentavo ir vykusias trišales Ukrainos, JAV ir Rusijos derybas Abu Dabyje.
„Mūsų pozicija dėl mūsų teritorijos ir teritorinio vientisumo, kuris turi būti gerbiamas, šios pozicijos nekartosiu, visi ją žino. Mes kariaujame už savo valstybę, nekariaujame svetimos valstybės teritorijoje, todėl kokie gali būti klausimai mums?“ – pažymėjo Ukrainos vadovas.
Mes kariaujame už savo valstybę, nekariaujame svetimos valstybės teritorijoje, todėl kokie gali būti klausimai mums?
V. Zelenskis
Jis taip pat teigė, kad trišalis susitikimas buvo ne tik diplomatų tarpe, tačiau ir kariškių, aptartas 22 punktų planas ir probleminiai klausimai, „kurių buvo labai daug, bet jų kiek sumažėjo“.
„Ir pakankamai ilgą laiką Rusija nori padaryti viską, ką gali, kad Ukrainos nebūtų mūsų valstybės rytuose. Suprantama, jog tai yra jų tikslas ir žinoma jie stengiasi jo siekti. Fronte kol kas to padaryti negali“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.
Jis nurodė, kad trišalis bendravimas turėtų būti tęsiamas.
„Čia tiesiog dvi skirtingos principingos pozicijos – ukrainietiška bei rusiška. O amerikiečiai bando rasti kompromisą. Einame link to, kad ir toliau bendrausime trišaliame formate, tai toks pirmas žingsnis, kuris buvo reikalingas tam, kad rastume kompromisą. Tačiau kompromisui reikalinga tai, kad visos šalys būtų pasiruošusios, taip pat ir Amerikos pusė“, – teigė V. Zelenskis.
Tuo metu Lenkijos prezidentas pabrėžė, kad Rusija ir toliau kelia grėsmę visam Vidurio ir Rytų Europos regionui.
„Mūsų nepriklausomos valstybės visą laiką tvarkosi su ta pačia problema, t. y. grėsme, kuri kyla iš Rusijos Federacijos“, – nurodė jis, akcentuodamas regiono gynybos svarbą.
LRT.lt primena, kad Lenkijos ir Ukrainos prezidentai Vilniuje atvyko paminėti 1863–1864 metų sukilimo metinių. Tai antrasis K. Nawrockio vizitas Lietuvoje. Tuo metu V. Zelenskis nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios Lietuvoje lankosi penktą kartą. Iš viso tai bus septintas jo vizitas šalyje.
1863–1864 metais buvusios Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės) nacionalinis pasipriešinimas Rusijos imperijos valdžiai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs tautinio ir socialinio išsivadavimo judėjimas Rusijos imperijoje XIX amžiuje.
Sukilimas apėmė Lenkijos karalystę (į ją įėjo ir Užnemunė), Lietuvą, Baltarusiją ir dalį Ukrainos. Pasipriešinimą Rusijos imperija numalšino, bet sukilimas turi ypatingą reikšmę visoms tautoms, kovojusioms prieš priespaudą.
1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena minima sausio 22-ąją.
