Pastaraisiais metais Lietuva dažnai figūruoja Baltarusijos propagandos medžiagoje, apie mūsų šalį dažnai kalba ir Baltarusijos valdžios atstovai. Gruodžio pabaigoje Baltarusijos žurnalistams komentuodamas vidaus politikos padėtį Lietuvoje Baltarusijos KGB vadas Ivanas Tertelis pareiškė, kad krizė dėl kontrabandinių balionų Lietuvos politikoje yra „išpūsta“ siekiant surengti pirmalaikius rinkimus. „Jų taikiklyje yra ministrė pirmininkė Inga Ruginienė“, – gruodžio 23 d. sakė I. Tertelis.
Šią publikaciją galite skaityt ir rusų kalba.
LRT.lt apklausti nepriklausomi Baltarusijos ekspertai nurodo, kad Lietuvos paminėjimai Baltarusijos propagandos priemonėse yra sistemingi, pastaruoju metu jų daugėja ir dažniausiai jie yra skirti vidaus auditorijai.
„Pastaruoju metu Lietuva yra mėgstamiausia mūsų propagandos tema“, – interviu LRT.lt sakė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) projekto „Weekly Top Fake“ redaktorė Anastasija B. (vardas pašnekovės prašymu pakeistas).
Pasak žurnalistės, per savaitę BTC darbuotojai paskelbia penkis Baltarusijos propagandos melus, o pastaruoju metu 2–3 iš jų paprastai yra susiję su Lietuva.
Dažnai Baltarusijos valstybinėje spaudoje rašoma apie Lietuvos ekonomiką, socialines temas, net orą. Tačiau neretai pasitaiko ir klaidingų naratyvų apie Lietuvos politiką, pavyzdžiui, KGB vado pareiškimai apie rengiamus pirmalaikius rinkimus.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Per pastaruosius metus Lietuva vis dažniau tampa Baltarusijos valstybinės propagandos objektu – nuo politikos iki oro ir kasdienių temų.
- Baltarusijos KGB vadovo pareiškimai apie „kovą dėl valdžios“ Lietuvoje tapo šio informacinio fono dalimi.
- Ekspertai mano, kad tokie naratyvai yra skirti visų pirma vidaus Baltarusijos auditorijai.
- Propaganda nuosekliai skirsto Lietuvą į „draugišką tautą“ ir „priešišką valdžią“, nukreipdama dėmesį nuo realių problemų Baltarusijos viduje.
- Baltarusijos žiniasklaidoje Lietuva pateikiama kitaip nei Rusijos propagandos priemonėse – akcentuojant artumą, kaimynystę ir asmeninį įsitraukimą.
- Istorinis revizionizmas ir kasdienio gyvenimo temos naudojamos kaip būdas sumenkinti ir erzinti Lietuvą.
- Statistika rodo, kad per pastaruosius mėnesius Baltarusijos propagandos susidomėjimas Lietuva pastebimai išaugo.
Operacija „Įpėdinis“
Baltarusijos Valstybės saugumo komiteto (KGB) vadovo I. Tertelio pareiškimas apie „vidaus politinę kovą Lietuvoje“ buvo paskelbtas gruodžio 24 d. Tą dieną su žurnalistais apie 40 minučių bendravęs KGB vadovas daug kalbėjo apie Baltarusijos ir Lietuvos santykius, kontrabandą gabenančius oro balionus, sienas ir sulaikytus lietuviškus sunkvežimius.
Informacinė agentūra „BelTA“ pareigūno žodžius pateikė antraštėje: „Apie meteorologinių balionų isterijos priežastis Lietuvoje ir operaciją „Įpėdinis“.
„Situacija (su meteorologiniais balionais – „BelTA“ pastaba) sutampa su labai siauro politinio elito rato Lietuvoje planais įgyvendinti, kaip mes tai vadiname, operaciją „Įpėdinis“. Remiantis mūsų turima informacija, dėl numatomo ekonominės padėties Lietuvoje pablogėjimo buvo priimtas sprendimas surengti pirmalaikius prezidento rinkimus“, – žurnalistams sakė Baltarusijos KGB vadas.
Vėliau I. Tertelis pareiškė, kad Lietuvos politikoje veikia „asmenų grupė“, bandanti surengti ne tik pirmalaikius prezidento rinkimus, bet ir parlamento rinkimus, bei užimti Vyriausybės vadovo vietą.
„Jų taikiklyje ministrė pirmininkė I. Ruginienė“, – pridūrė jis.
Šiek tiek vėliau KGB vadas pridūrė, kad Lietuvos parlamente ir Vyriausybėje yra ir tokių, kurie „mąsto konstruktyviai“ ir „norėtų gerų kaimyninių santykių su Baltarusija“.
I. Tertelis neįvardino konkrečių pavardžių, taip pat nepateikė įrodymų, kad Lietuvoje ketinama nuversti prezidentą ar ministrę pirmininkę.
Pasislinkęs dėmesio centras
Baltarusių politologas, Berlyno Carnegie centro Rusijos ir Eurazijos studijų ekspertas Artiomas Šraibmanas mano, kad KGB vado pareiškimai apie Lietuvos ar kitų šalių vidaus politiką yra skirti vidaus auditorijai. Minske suprantama, kad tokių pareiškimų įtaka kaimyninėms valstybėms bus minimali, o į Baltarusijos propagandos naratyvą jie puikiai įsilieja.
„Tai puikiai atitinka pagrindinę [propagandos] tezę, kad viskas, ką Lietuvos valdžia daro mūsų atžvilgiu, visa ši priešiškų veiksmų grandinė – tai ne Lietuvos žmonių iniciatyva, visa tai – politiniai žaidimai. Taip Lietuvos politinis elitas bando spręsti savo problemas, kurdamas iš Baltarusijos priešo įvaizdį“, – interviu LRT.lt pažymėjo ekspertas.
Jis pridūrė, kad toks propagandinis triukas leidžia oficialiajam Minsko režimui nukreipti dėmesį nuo realybės.
„Problema tarsi perkeliama iš realybės sferos. Galima nebekalbėti apie kontrabandą gabenančius oro balionus, galima nebekalbėti apie pagrobtus sunkvežimius, galima nebekalbėti apie migracijos krizę. Tiesiog viską galima paaiškinti Lietuvos vidaus politikos problemomis“, – priduria A. Šraibmanas.
Savo tyrimuose A. Šraibmanas analizuoja Baltarusijos vidaus ir užsienio politiką, taip pat jos propagandą.
Atsižvelgdamas į KGB vado pareiškimus, pašnekovas atkreipia dėmesį į dar vieną tendenciją: vidaus saugumo tarnybos vadovas komentuoja užsienio politiką, o tai nėra įprasta.
„Tokie pareiškimai nėra būdingi Baltarusijos saugumo institucijų atstovams. Paprastai jie komentuoja tik tai, kas priklauso jų kompetencijai. <…> KGB vadas yra išimtis, nes per pastaruosius metus I. Tertelis labai išplėtė savo veiklos sritį ir dabar aktyviai užsiima užsienio politika“, – sako A. Šraibmanas.
Ekspertas tai sieja su KGB dalyvavimu derybose ir Baltarusijos valdžios iniciatyvose, susijusiose su geopolitine situacija. Ar tai būtų kalinių išlaisvinimas dialogo su JAV metu – A. Šraibmano nuomone, būtent KGB priima sprendimus, ką išlaisvinti, – ar, pavyzdžiui, bendradarbiavimas su Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos specialiosiomis tarnybomis sienų ar karo klausimais. Ekspertas mano, kad šiais klausimais pagrindinė Baltarusijos jėgos institucija atlieka ne paskutinį vaidmenį.
Lietuviai „verčia“ valdžią?
Savo ruožtu BTC projekto „Weekly Top Fake“ redaktorė Anastasija B. I. Tertelio pareiškimus vadina „melagienomis“ ir pažymi, kad propaganda jų nepasičiupo.
„Aš net savo tyrėjų paklausiau, ką jie apie tai žino, gal aš kažką praleidau. Pasirodo, I. Tertelis tai pasakė – ir tuo viskas baigėsi. Niekas jo pareiškimų nepasičiupo. Niekas šios temos neplėtoja. Nes tai išorinė tema, baltarusiams ji nėra itin įdomi“, – pažymi žurnalistė.
Vis dėlto dalį KGB vado pasisakymo savo autorinėje laidoje „Be priedangos“ pakartojo neseniai valstybiniame kanale STV debiutavęs žurnalistas Ramanas Pratasevičius. 2021 m. Baltarusijos valdžios suimtas buvęs informacinio projekto „Nexta“ redaktorius autorinę laidą pradėjo vesti gruodžio 17 d. ir jau spėjo išleisti du epizodus. Abu jie – apie Lietuvą.
Pirmoje laidoje R. Pratasevičius pasakoja apie gaisrą Ignalinos atominėje elektrinėje, kuris iš tiesų įvyko praėjusių metų lapkričio pabaigoje. Baltarusijos propagandistas šį įvykį pateikia taip, tarsi Lietuva būtų nuslėpusi nuo Baltarusijos tikrąjį gaisro mastą ir atsisakiusi Baltarusijos pagalbos likviduojant avariją.
Antrame epizode, pavadintame „Lietuva rengia provokaciją“, R. Pratasevičius kalba apie „kontrabandą gabenančius oro balionus“ ir apie tai, kad „Lietuva laiko Baltarusiją egzistencine grėsme“.
„O kas, jei grėsmės nėra?“ – klausia propagandistas, o po to beveik žodis žodin pakartoja I. Tertelio naratyvą, paaiškindamas, kad „visa ši istorija – politinis spektaklis, kuriame kiekvienas Lietuvos politikas vaidina savo vaidmenį“.
Pagrindinės mintys laidoje, kuri buvo transliuota sausio 8 d., susijusios su išgalvota politine krize Lietuvoje. R. Pratasevičius, kaip kad anksčiau Baltarusijos KGB vadas, mini I. Ruginienę. Propagandisto pasakojimas grindžiamas tuo, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir jo „statytinis Viktoras Pranckietis“ ketina perkelti Lietuvos visuomenės nepasitenkinimą keliančias problemas ant valdančiosios koalicijos ir ministro pirmininko pečių.
Anastasija B. pažymi, kad pasakojimai apie planus pakeisti valdžią Lietuvoje ir Baltarusijoje pastaruoju metu nėra retenybė. Baltarusijos propagandos priemonėse jie grindžiami tariamu piliečių nepasitenkinimu didėjančiomis komunalinių paslaugų sąskaitomis ar ekonominėmis problemomis.
„Naratyvas, kad lietuviai yra labai pasipiktinę ir ketina „nuversti“ valdžią, yra lengva forma juntamas propagandoje. Aš jį girdžiu“, – sako Anastasija B.
Ji prisimena kultūrinės bendruomenės protestus, vykusius Lietuvoje praėjusių metų rudenį. Propaganda juos pateikė kaip antivyriausybinius neramumus, nenurodydama konteksto.
„Kodėl vyksta protestai, jie nekalbėjo, nesigilino į tai. Tai buvo pateikiama kaip problema: žmonės nepatenkinti, sunku gyventi, jie išėjo protestuoti. Apie „Nemuno aušrą“ (kultūros bendruomenės protestai buvo rengiami siekiant neleisti šiai partijai valdyti Kultūros ministeriją – LRT.lt) ten užsiminta nebuvo. Juo labiau – apie visus su šia partija susijusius skandalus. Viskas buvo pateikiama taip, tarsi žmonės protestuotų prieš sunkų gyvenimą ir netrukus ruoštųsi nuversti valdžią“, – tęsia pašnekovė.
Tačiau žurnalistė pabrėžia, kad Lietuvos vidaus politikos problemų akcentavimu Baltarusijos propagandos priemonėse dažniausiai siekiama įtikinti vidaus auditoriją, kad, palyginti su „nestabilia“ Lietuva, Baltarusija yra klestinti ir rami šalis.
Nuo „blogos valdžios“ ir „draugiškos tautos“ iki nuverstų eglučių
Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos susidomėjimas Lietuvos naujienomis yra labai įvairus: nuo tariamų pirmalaikių rinkimų iki pamokų atšaukimo Lietuvos mokyklose dėl sniego ar vėjo nuverstų kalėdinių eglučių.
Vos per vieną dieną, sausio 9-ąją, valstybinės informacinės agentūros „BelTA“ puslapyje pasirodė penkios naujienos apie Lietuvą – su tokiais pavadinimais, kaip antai „Vilnius sniego nelaisvėje“, „Lietuvos mokyklose jau mėnesį šalta, mokiniai sėdi su striukėmis“, „Lietuvoje – demografinis kolapsas“ ir pan.
Išnagrinėjus pagrindinės Baltarusijos naujienų agentūros svetainę, tampa aišku, kad per pastaruosius pusę metų „BelTA“ kasdien skelbia maždaug tris naujienas, kuriose minima Lietuva.
„Jie seka viską, kas vyksta Lietuvoje“, – sako Anastasija B.
Ji pažymi, kad dabartiniai Baltarusijos santykiai su Lietuva yra vertinami kaip informacinis karas, todėl Baltarusijos propaganda visada iškraipo Lietuvos žiniasklaidoje skelbiamas naujienas.
„Jūsų šalyje (Lietuvoje) buvo atlikta apklausa, ar žmonės save laiko vidurine klase. 52 proc. gyventojų atsakė, kad save laiko vidurine klase (banko „Swedbank“ apklausa šia tema buvo atlikta praėjusių metų rugpjūtį, tuomet save vidurine klase laikė 55 proc. apklaustųjų – LRT.lt). [Propaganda] paima šį skaičių, pateikia jį antraštėje ir skelbia: Lietuvoje daugiau nei pusė gyventojų teigia galį patenkinti tik pagrindinius poreikius“, – pateikia pavyzdį Anastasija B.
Pasak pašnekovės, Baltarusijos propagandos melagienos dažniausiai kuriamos būtent taip.
Savo ruožtu A. Šraibmanas atkreipia dėmesį į kitą Baltarusijos valdžios kontroliuojamos žiniasklaidos skleidžiamą naratyvą.
Pasak eksperto, vienas iš pagrindinių propagandos metodų Lietuvos atžvilgiu yra minėtas „tautos“ ir „valdžios“ atskyrimas. Tai reiškia, kad Lietuvos visuomenė pateikiama kaip draugiška Baltarusijai, o valdžia – kaip priešiška tautai, neginanti savo piliečių interesų.
„[Apie Lietuvos gyventojus propaganda sako]: tai mūsų broliai, draugai, artimi žmonės, kuriems patinka naudotis Baltarusijos pasiūlytu beviziu režimu. Baltarusijos valdžia labai mėgsta nuolat cituoti skaičius, kiek lietuvių, pavyzdžiui, pasinaudojo bevizio režimo teikiama galimybe ir atvyko apsipirkti“, – tęsia A. Šraibmanas.
Naujienos apie tai, kad į Baltarusiją, naudodamiesi beviziu režimu, atvyksta užsieniečiai, valstybinėje žiniasklaidoje pasirodė jau pirmosiomis 2026 m. savaitėmis. Sausio 13 d. provyriausybinis leidinys „SB. Belarus Today“ paskelbė straipsnį pavadinimu „Beliajevas: Europiečiai atvyksta pas mus ir pamato, kad viskas priešingai, nei jiems buvo teigiama apie Baltarusiją“.
Straipsnis parašytas remiantis Baltarusijos Valstybės sienos komiteto duomenimis, kad „nuo 2026 m. pradžios Baltarusiją aplankė 3362 užsienio piliečiai iš 38 šalių, kurioms taikomas bevizis režimas“. Jame cituojami Baltarusijos valstybinio universiteto Žurnalistikos fakulteto dekano Aliaksejaus Beliajevo pasisakymai.
A. Šraibmanas nurodo, kad toks naratyvas yra universalus ir taikomas visiems Baltarusijos vakariniams kaimynams. Jis leidžia tuo pačiu metu parodyti išorinę grėsmę ir teigti, kad tikro konflikto tarp tautų nėra, o tai reiškia, kad atsakomybė už įtampą tenka kaimyninių šalių politiniams režimams.
„Lietuvą mėgstama pakumščiuoti“
Kitas svarbus propagandos aspektas – istorinis revizionizmas. Anot A. Šraibmano, baltarusių propagandistai ir valdžiai palankūs istorikai nuolat remiasi teiginiais, kurie Lietuvoje laikomi „litvinizmu“: pareiškimais apie „baltarusišką“ Vilniaus kilmę, apie tai, kad miestą Lietuvai neva padovanojo Stalinas ir apie neteisingas šiuolaikines sienas. A. Šraibmano nuomone, baltarusių propaganda griebiasi šios temos, siekdama „paerzinti Lietuvą“.
Tuo labiau kad kitų Baltarusijos kaimynų, su kuriais būtų galima išnaudoti istorinės praeities temą, atžvilgiu propaganda to nedaro.
„Jie negali taip atvirai žaisti istorinio revizionizmo su Lenkija, Ukraina ar Rusija. Nes tai didelės šalys, kurios pačios gali turėti panašių pretenzijų ar istorinių klausimų Baltarusijai, jei jau pradedama narplioti šį mazgą. O su Lietuva jie leidžia sau tai daryti reguliariai“, – pažymi A. Šraibmanas.
Priežastis ir Baltarusijos valdžios požiūris į Lietuvą. Skirtingai nuo Lenkijos, kuri tradiciškai laikoma pagrindine išorine prieše ir potencialia karine grėsme, Lietuva propagandos priemonėse vaizduojama kaip labiau erzinanti, bet antraeilė priešininkė.
„Lenkija laikoma pavojingesniu priešu. Lenkija yra didesnė šalis ir pateikiama kaip militaristinė valstybė. Šalis, kuri nuolat ruošiasi vos ne užpulti Baltarusiją“, – aiškina A. Šraibmanas.
<…> „Tačiau Lietuva nėra laikoma tiesiogine karine grėsme. Priešingai, santykiuose su Lietuva, jei ir kalbama apie karinius klausimus, tai daugiausia yra bravūra. Kalbama apie tai, kad Lietuvos kariuomenė nieko negali ir, jei kas nors atsitiktų, Baltarusija pati išspręstų šią problemą, o padedant Rusijai – tuo labiau“, – priduria politologas.
Propagandos požiūrį į Lietuvą A. Šraibmanas apibūdina kaip „labiausiai paniekinantį“, palyginti su kitomis Baltarusijos kaimynėmis.
„Propaganda labiau mėgsta pakumščiuoti Lietuvą nei Lenkiją“, – jam antrina ir Anastasija B.
„Labai dažnai pabrėžiama, kad ką ten ta mažutė Lietuva, kiek ten žmonių, kiek ten jų likę. Apskritai ten gal trys žmonės gyvena, visi išvyko, dirbti nėra kam“, – priduria ji.
Kuo skiriasi nuo Rusijos propagandos apie Lietuvą
Ekspertai pažymi, kad Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą ir Baltarusijai į jį įsitraukus, Baltarusijos propaganda vis dažniau atkartoja Kremliaus naratyvus. Anot A. Šraibmano, dažniausiai jie susiję su karu, Ukraina, Rusijos geopolitine padėtimi.
Tuo pačiu metu Lietuvai Baltarusijos propagandos kontekste skirta ypatinga vieta, o priešiški, antilietuviški naratyvai yra unikalūs, nes Lietuva Baltarusiją jaudina labiau nei Rusiją.
„Vis dėlto Rusijai Lietuva yra gana periferinis objektas. Rusija turi didesnių, svarbesnių priešų. <…> Jei Lietuva minima [Rusijos propagandoje], tai paprastai kartu su kitomis Baltijos šalimis, – pažymi ekspertas. – Vis dėlto Baltarusijos propagandos kampanijose Lietuva užima aiškią, svarbią vietą. Kaimynė. Priešiškiausiai Baltarusijos režimo atžvilgiu nusiteikusi kaimynė. Labiausiai nelinkusi į kompromisus. O tai skatina atsakomąsias Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos propagandos kampanijas.“
Savo ruožtu Anastasija B. pažymi, kad paprastai Baltarusijos ir Rusijos propaganda apie Lietuvą sutampa istorinėmis temomis, pavyzdžiui, teiginiais, kad Lietuva už savo egzistavimą turi būti dėkinga Leninui, arba sovietinės okupacijos laikotarpio interpretacija. Sutapimų pastebima ir gynybos stiprinimo, karinio biudžeto didinimo klausimais.
Išskirtinai baltarusiški naratyvai Baltarusijos propagandos kontekste yra pareiškimai apie demokratines jėgas Lietuvoje arba jau minėtas istorinis revizionizmas.
„Kalbama apie Sviatlaną Cichanouskają, kad „Vilnia bus mūsų“ – specialiai tuo erzinama. Labai mėgstama kartoti, kad Lietuvos gyventojai nepatenkinti, turėdami išlaikyti „bėglę S. Cichanouskają“, kad žmonės dėl to rengia protestus. Vienas deputatas kažkur kažką pasako, o propaganda tai pateikia kaip: „Lietuvos gyventojai ir parlamentarai prieštarauja“, – aiškina Anastasija B.
Pašnekovė taip pat pažymi, kad, skirtingai nuo Rusijos, Baltarusijos propaganda temoms apie Lietuvą aptarti pasitelkia „ekspertus“ – iš Lietuvos į Baltarusiją pabėgusius lietuvių tinklaraštininkus. Tai, pavyzdžiui, Lietuvoje už šnipinėjimą Rusijos naudai nuteisto Algirdo Paleckio bendražygis Edikas Jagelavičius arba kažkoks Viktoras Dužinskas.
Jie reguliariai pasirodo Baltarusijos propagandiniuose jutubo kanaluose. Pavyzdžiui, sausio 7 d. abu „ekspertai“ ir jų kolegos iš Latvijos, taip pat užsiimantys dezinformacija, jutubo kanale „Grani svobody“ (liet. „Laisvės ribos“) bendravo su Baltarusijos valstybino universiteto Žurnalistikos fakulteto dekanu A. Beliajevu. Kaip ir galima spėti iš pokalbio pavadinimo, „ekspertai“ pristatė „Lietuvos poziciją dėl baltarusiško kalio“.
Be to, minėtame kanale galima rasti V. Dužinsko parengtų Lietuvos naujienų apžvalgų ir Lietuvoje gyvenančio skandalingojo tinklaraštininko Lauryno Ragelskio komentarų.
Padidėjęs susidomėjimas
Projekto „Weekly Top Fake“ duomenimis, populiariausia 2025 m. socialinių tinklų melagiena buvo tikrovės neatitinkanti informacija apie sunkų gyvenimą Baltijos šalyse. Baltarusijos propaganda panaudojo vaizdo įrašą, kuriame mergina teigia negalinti suprasti, „kodėl gyvenimas toks brangus“, skundžiasi būsto nuomos ir komunalinių paslaugų kainomis.
Valdžią palaikanti žiniasklaida tai pateikė kaip Baltijos šalių gyventojos liudijimą, tačiau „Weekly Top Fake“ žurnalistai išsiaiškino, kad vaizdo įraše matoma mergina iš tiesų gyvena Kryme.
Baltarusijos žurnalistų projektas, skirtas melagingai informacijai demaskuoti, gyvuoja nuo 2021 m., o pati Anastasija B. su Baltarusijos dezinformacija dirba nuo 2019 m.
Pasak pašnekovės, iki 2020 m. propaganda praktiškai neskyrė dėmesio Lietuvai ir apskritai mažiau dėmesio skyrė kaimyninėms šalims. Tačiau po suklastotų 2020 m. prezidento rinkimų bei juos lydėjusių protestų ir represijų Lietuva ir Lenkija tapo vos ne pagrindinėmis propagandos temomis.
„[Tai atrodo kaip] kerštas už, mūsų propagandistų manymu, Lietuvos ir Lenkijos kišimąsi į Baltarusijos politiką. Daugeliu atžvilgių kerštas [Lietuvai] už S. Cichanouskają“, – sako žurnalistė.
Tuo tarpu, pasak pašnekovės, pastarieji metai buvo rekordiniai, kalbant apie Lietuvos paminėjimus Baltarusijos propagandos kontekste. Tai, žinoma, susiję su paskutiniu įtampos tarp dviejų šalių epizodu.
„Labai retai mūsų laidose apsieinama be Lietuvos. Kiekvieną savaitę apžvelgiame penkias melagienas, iš kurių 2–3 neretai būna susijusios su Lietuva – tai tiesiog informacijos lavina. 2025-ieji tikriausiai buvo rekordiniai metai, o jų pabaigoje melagienų radosi vis daugiau ir daugiau“, – tęsia Anastasija B.
Žurnalistė pažymi, kad kartais valstybinės žiniasklaidos dėmesys Lietuvai „Weekly Top Fake“ auditorijai kelia nuostabą.
„Aš skaitau komentarus po mūsų vaizdo įrašais socialiniuose tinkluose: žmonės, greičiausiai negyvenantys Baltarusijoje, nors, tikriausiai, ir tėvynėje esantys baltarusiai, labai dažnai stebisi: „O kodėl baltarusiams taip rūpi Lietuva? <…> Kodėl nepasakojama, kad eglutės nugriuvo kur nors Asipovyčuose, o pasakojama apie Lietuvą?“ – svarsto BTC žurnalistė.
2025 m. Baltarusijos tyrimų centras demaskavo 33 Baltarusijos propagandos melus apie Lietuvą – tai rodo organizacijos interneto svetainėje paskelbtas interaktyvus melagienų katalogas.
Palyginti su Lenkija (63 melagingos žinutės 2025 m.), praėjusiais metais apie Lietuvą buvo paskelbta dvigubai mažiau melagienų. Didžioji jų dalis į BTC dėmesio lauką pateko per pastaruosius tris mėnesius. Remiantis šio laikotarpio statistika, apie Lietuvą buvo paskelbta 14 melagingų žinučių, o apie Lenkiją – 18.
BTC svetainėje taip pat galima susipažinti su populiariausiomis teritorijomis, apie kurias skleidžiami melagingi pranešimai ir kurias žurnalistams pavyko paneigti.
Pagal bendrus 2025 m. rezultatus Lietuva buvo teritorijų, apie kurias skleidžiamos melagienos, sąrašo pabaigoje, per pastarąjį pusmetį ji pakilo aukščiau, o per pastaruosius tris mėnesius pirmą kartą pateko į lyderių trejetuką kartu su Lenkija ir Baltarusija.
