Maduro pagrobimas – pavojingas ženklas Lietuvai?

Venesuelos autoritaro pagrobimas žymi naują etapą geopolitikoje – Vašingtonas neslepia, kad grįžta į 19 amžiuje suformuotą „įtakų zonų“ doktriną, o tai gali įgalinti šalis kaip Kinija ir Rusija veikti agresyviai savo kaimynystėje.

Politikos apžvalgininkai Venesuelos įvykius, kai per žaibišką karinę operaciją JAV pajėgos sausio 3 d. pagrobė autoritarą Nikolą Maduro, sieja su atgimstančia vadinamąja Monroe doktrinos logika, kuri buvo minima ir lapkričio mėnesį Vašingtone skelbtoje Nacionalinėje saugumo strategijoje.

„Monroe doktrina yra svarbi, bet mes ją gerokai pranokome, tikrai gerokai. Dabar ją vadina Donroe dokumentu“, – po Venesuelos operacijos šeštadienį sakė D. Trumpas, prie jos pavadinimo pridėdamas savo vardo pirmąją raidę.

1823 m. ketvirtasis JAV prezidentas Jamesas Monroe deklaracijoje teigė, kad pasaulis išdalytas į įtakos sferas, o Vakarų pusrutulis – Amerikos žemynas – iš esmės patenka į JAV dominavimo zoną. Po šios doktrinos paskelbimo JAV dalyvavo dešimtyse karinių konfliktų ir perversmų regione.

„[Dabar] tai tokia pasaulio vizija, kurioje Rusija turi įtakos sferą Rytų Europoje, Kinija – Artimuosiuose Rytuose ir Rytų Azijoje. O ši pasaulio dalis [Lotynų Amerika] yra JAV“, – LRT.lt sakė politologas ir Niujorko universiteto Bildnerio Vakarų pusrutulio studijų centro direktorius Enrique Ariasas.

Dėl tokios pasaulio tvarkos, kurioje dominuoja didžiosios šalys ir karinėmis bei kitomis priemonėmis kontroliuoja mažąsias, perspėjimų Europos politikų rate kilo po 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, o dar labiau sustiprėjo po Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. Dar vėliau prie to prisidėjo D. Trumpo sandoriais bei galios demonstravimu grįsti santykiai tarptautinėje politikoje.

„Ta realybė dabar smogė visu stiprumu, – LRT.lt sakė Estijos tarptautinio saugumo ir gynybos centro (ICDS) tyrėjas Tomas Jermalavičius. – Šitame naujame pasaulyje senosios galios [Europos šalys] yra naujokės.“

Lietuvoje po nepriklausomybės vyravusi mantra, kad šalis niekada daugiau neatsidurtų viena kaip prieš Antrąjį pasaulinį karą, lėmė siekį įstoti į NATO ir Europos Sąjungą, kur „mažosios“ taip pat turi balsą.

Tačiau nerimo dėl atsidūrimo didžiųjų šalių žaidimų lentoje dabar girdėti ne tik Lietuvoje, bet ir tradiciškai galios centrams atstovaujančiose Europos valstybėse.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas metų pabaigos pranešime turėjo garsiai pabrėžti, kad „mes nesame priklausomi nuo didžiųjų galių malonės“.

Anot T. Jermalavičiaus, „tame galios žaidime yra klausimas, ar ES susikristalizuos kaip atskiras galios centras, kuris gali atsverti ne tik Rusiją, bet ir JAV, ir Kiniją“.

„Problema ta, kad Europa ir mes, Lietuva, negalime pasitikėti, kad Amerika tik prieš diktatorius naudos tokias priemones ir prieš valstybes, kurios interesai priešiški Amerikai. Čia tas esminis pokytis“, – sako jis.

Tų nuogąstavimų centras yra Grenlandija bei D. Trumpo grasinimai, kad ją turi perimti kontroliuoti JAV.

„Čia galime atsidurti tikrai blogoje situacijoje. Toks gamechangeris, kurio tikrai dar nebuvo, sunku būtų prognozuoti visas pasekmes ir dilemas, kurios iškiltų tokioms šalims kaip Lietuva“, – sakė T. Jermalavičius.

Tarptautine teise grįstas pasaulis – praeityje?

Teisindamas Venesuelos prezidento Nicolo Maduro sulaikymą, JAV teisingumo departamentas teigė vykdęs teisėsaugos operaciją, kuriai buvo pasitelkta karinė parama.

Anot Vašingtono, tokios priemonės buvo būtinos siekiant sulaikyti N. Maduro, kuriam Niujorko didžioji žiuri pateikė kaltinimus dėl nusikaltimų, susijusių su terorizmu, narkotikais ir ginklų prekyba.

Tai taip pat nebuvo pirmas kartas, kai JAV panaudojo karinę jėgą sulaikydamos kitų šalių lyderius.

Tačiau tarptautinės teisės ekspertai kritikuoja D. Trumpo administracijos bandymą vienu metu pristatyti operaciją kaip išskirtinai teisėsaugos veiksmą, bet kartu ja remtis svarstant apie galimą ilgalaikę JAV kontrolę Venesueloje.

„Vien kriminalinis kaltinimas nesuteikia teisės panaudoti karinę jėgą nuversti užsienio vyriausybę, taigi administracija tikriausiai šiuos veiksmus teisins savigynos teorija“, – „Reuters“ sakė Kolumbijos universiteto teisės profesorius, nacionalinio saugumo teisės specialistas Matthew Waxmanas.

Nepaisant galimų teisės pažeidimų, ekspertai netiki, kad Jungtinės Valstijos patirtų realias teisines pasekmes.

„Deja, nedaug valstybių bepasitiki tarptautine teise ir tarptautinėmis institucijomis, išskyrus tuos atvejus, kai tos teisės normos ir institucijos tarnauja jų lyderių interesams“, – teigė Niujorko universiteto politikos profesorius Bruce’as Bueno De Mesquita.

Anot T. Jermalavičiaus, buvęs Estijos prezidentas Lennartas Georgas Meri tarptautinę teisę yra prilyginęs mažųjų valstybių branduoliniams ginklams.

„Tačiau iš tikrųjų už to slypi galios elementas. Kai pasekmių nebijoma, to branduolinio ginklo tikrai nėra ir tai tik tuščias grasinimas“, – pridūrė T. Jermalavičius.

Didžiųjų galių logiką taiko Vladimiras Putinas, t. y. kad jos gali dominuoti savo kaimynystėje. Tuo jis grindžia savo spaudimą Ukrainai, Baltarusijai ar Baltijos šalims.

Jau anksčiau Kremliaus retorikoje dažnai pasirodydavo teiginiai apie daugiapolio pasaulio svarbą, kuriame nebūtų matomas Amerikos dominavimas.

„Daugiapolio pasaulio tezė buvo mandagi forma, kad būtų užslėptas grubus pasakymas, jog viskas priklauso didžiosioms galioms. Rusai kultivavo tai kaip siekiamybę nuo pat 1990-ųjų“, – sakė T. Jermalavičius.

Šalims kaip Lietuvai tai reikštų grįžimą prie karine galia grįstų įtakų sferų. Pagrindinis nuogąstavimas, kad, nepaisant NATO narystės, tai atvertų kelią Rusijos agresijai bei dominavimui Baltijos šalyse.

„Jei rusai laimės arba bent nenukentės po to, ką pridarė, ir jiems bus leista atsigauti, jie taip pat pretenduos „dalintis pasaulį“ pasinaudodami susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Jų interesų zonos visiems žinomos“, – komentare LRT.lt teigė Lietuvos diplomatas, dabartinis Švedijos ambasadorius Linas Linkevičius.

Tačiau tai nereiškia, kad pasaulinis virsmas jau įvyko.

„Ar mes žengiame į daugiapolį, įtakos sferomis grįstą pasaulį? Galbūt trumpuoju laikotarpiu taip, tačiau verta prisiminti, kad Rusija nėra reikšmingas tarptautinis veikėjas, išskyrus tada, kai jie grasina savižudiška branduolinio karo grėsme“, – teigė B. Bueno De Mesquita.

„Beje, tikroji Monroe doktrina iš tiesų buvo tik bandymas neleisti Europos valstybėms kištis į Amerikos žemynus, o ne JAV dominavimo regione deklaracija – Monroe laikų Jungtinės Valstijos buvo silpnos ir neturėjo galimybių įgyvendinti tokią dominavimo politiką“, – pridūrė jis.