Ir NATO įdėmiai stebi artėjančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad-2025“ Lietuvos pašonėje. Lietuvos ambasadorius prie Aljanso Darius Jauniškis teigia, kad nesitikima didelių pajėgumų sutelkimo ir NATO įdėmiai stebi padėtį, tačiau provokacijų gali pasitaikyti.
„Manau, kad „Zapad-2025“ nelabai turbūt skirsis nuo kitų „Zapad“. Tai vėlgi jos bus provokuojančios. Jos bus nukreiptos būtent prieš Vakarų valstybes, imituojant, kad čia Vakarų valstybės tarsi užpuola Rusiją bei Baltarusiją ir jos, „vargšės“, turi gintis, nors jie puikiai supranta, kad to tikrai niekada nebus ir savo veiksmais įrodinėja“, – LRT teigė ambasadorius.
Jis pasitiki Lietuvos žvalgyba, kuri teigia, kad rusų pajėgumai Baltarusijoje per pratybas nebus dideli ir negalėtų užpulti Lietuvos. Kaip anksčiau rugpjūtį LRT teigė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Mindaugas Mažonas, šiemet „Zapad“ pratybos bus žymiai mažesnės nei 2021 metais ir jose dalyvaus iki 30 tūkst. Baltarusijos ir Rusijos karių iš viso, o pačioje Baltarusijoje tik 8 tūkst. iš jų ir tik 2 tūkst. Rusijos karių.
Vis dėlto ambasadorius D. Jauniškis, kuris anksčiau vadovavo Valstybės saugumo departamentui, neatmetė, kad gali kilti incidentų.
„Manau, kad jau pačios tos pratybos yra provokuojančios. Kaip čia bebūtų, tam, kad mus laikytų nuolatinėje įtampoje ir baimėje – tai be jokios abejonės“, – kalbėjo jis ir pridūrė: „Mes turime būti pasiruošę tam tikroms provokacijoms, kurios bus, ko gero. Na, kaip mano patirtis sako, irgi kažkada dirbus žvalgyboje, provokacijų gali būti visokių: informacinių karų, psichologinio tam tikro spaudimo, galbūt kažkokių tai, sakykime, ir incidentų ant sienos. Mes turime stebėti ir žiūrėti, kas čia vyksta, nes kartais būna, kad netgi ir nenorint įvyksta tam tikrų incidentų. Kas ten žino, gal koks pusgirtis ar girtas kareivis įžengs į mūsų teritoriją.“
Balandžio mėnesį NATO generalinis sekretorius Markas Rutte spaudos konferencijoje teigė, kad neturi duomenų, ar Rusijos kariai po „Zapad“ pratybų pasiliks Baltarusijoje.
Anot D. Jauniškio, NATO žvalgyba yra pasiruošusi: „Jie puikiai stebi, viską mato.“
Didžiulio masto strateginių karinių pratybų „Zapad“ („Vakarai“) tradicija siekia sovietinius laikus. Nuo 1999-ųjų, Rusijai pradėjus antivakarietišką užsienio politiką, „Zapad“ vyksta kas ketverius metus (nuo 2021 m. planuota, kas dvejus metus, bet dėl karo Ukrainoje „Zapad-2023“ buvo atšauktos). Iš kitų pratybų šios išsiskiria savo mastu, dalyvių skaičiumi ir geografine apimtimi. Jų metu tikrinti Rusijos planai, kaip kariauti su lygiaverčiu ir stipresniu priešu Vakaruose.
Vakarams ypač didelį nerimą sukėlė 2009-ųjų „Zapad“, kai per pratybas buvo imituota branduolinė ataka prieš Lenkijos sostinę Varšuvą. Nuo to laiko šioms Rusijos pratyboms skiriamas ypatingas NATO ir žiniasklaidos dėmesys.
„Zapad 2021“ apėmė beveik visą Baltarusijos teritoriją ir prieš jų oficialią pradžią vyko visa serija parengiamųjų mokymų.
„Zapad 2025“, pasak baltarusių kariškių, vyks rugsėjo 12–16 d. Vakarų ekspertai mano, kad šių metų pratybos greičiausiai bus orientuotos į greitąjį dislokavimą, mobilumo operacijas ir jungtinių pajėgų integraciją. Prognozuojama, kad pratybose bus imituojamos gynybinės operacijos prieš technologiškai pranašesnį priešininką, pabrėžiant A2/AD sistemų naudojimą. Tikėtini ir puolimo scenarijai, ypač atsižvelgiant į ankstesnių „Zapad“ pratybų istorinį precedentą. Šie puolamieji scenarijai galėtų apimti prevencinius smūgius, greitus įsiveržimus ir teritorinės kontrolės operacijas, kuriomis siekiama apsaugoti strateginius koridorius ir užkirsti priešui kelią patekti į svarbiausius regionus.
