Ukrainoje karas išaugino medijų raštingumą, tačiau gyventojai jau pradeda jausti nuovargį, sako Ukrainos žurnalistai ir nevyriausybininkai.
Ką pakeitė karas
Ukrainos žiniasklaidą tiriančios nevyriausybinės organizacijos „Detector Media“ duomenimis, kritiškiausiai informaciją vertina jaunimas iki 25 metų, aukštesnio išsilavinimo ir pajamų, gyvenantys miestuose. Vis daugiau gyventojų sako, kad jie tikrina naujieną keliuose šaltiniuose, nepasitiki paskaitę tik vieną autorių ar tinklaraštininką.
Karas Ukrainoje sukėlė netikėtą efektą – padidino medijų raštingumo lygį, Vilniuje vykusioje diskusijoje sakė įstaigos vadovė Galyna Petrenko. Tyrimų duomenimis, 2022 metais ketvirtadaliu išsaugo ukrainiečių medijų raštingumas ir nuo to laiko didėjo, nors pastaraisiais metais jau nebe taip sparčiai.
„Žmonės pradėjo suprasti, kad, jei Rusijos kariai juda link tavo miesto, reikia žinoti, kaip saugoti save, šeimos narius, kaip išvykti. Gali pasitikėti tik savo žiniomis ir tuo, kaip sugebi rasti informaciją“, – pasakoja ji.
Tačiau šiandien pastebima ir kita tendencija: gyventojai pavargo nuo karo naujienų, jie pageidauja daugiau pramogų. Pavyzdžiui, vienas populiariausių šalies pasimatymų realybės šou pagrindiniu herojumi parinko karo veteraną. Tačiau ir tai neatnešė tokio susidomėjimo, kaip tikėtasi, Vilniuje vykusioje konferencijoje apie Ukrainos žiniasklaidą karo metu pasakoja G. Petrenko.
„Gyventojai dažniau sako, kad žiniasklaida veikia jų emocinę būklę. Yra didžiulis naujienų srautas. Nesakyčiau, kad tai yra naujienos apie karą, nes karas šiandien yra mūsų kasdienybė“, – sako pašnekovė.
Prasidėjus plataus masto invazijai, ukrainiečiai palankiau vertina ir žiniasklaidą apskritai, pavyzdžiui, sumažėjo manančių, kad ji tarnauja savininkams ir investuotojams. Vis tik tai nereiškia, kad žiniasklaida tapo skaidresnė.
„Tai gana liūdna, nes iki karo mes labai kovojome dėl žiniasklaidos skaidrumo, oligarchų įveikimo, kurie valdė didžiausias žiniasklaidos priemones šalyje, turėjo įtakos parlamentui. Jie vis dar yra savininkai, tik jų įtaka sumažėjo, nes Vyriausybė karo metu dėl karo padėties įstatymo turi galimybę riboti žiniasklaidą. Dėl to gyventojai mano, kad savininkų įtaka žiniasklaidai sumažėjo. Bet tai ne mūsų nuopelnas“, – įspėja G. Petrenko.
Vienas jai nerimą keliančių pokyčių, kad jauni žmonės dažniau linkę sakyti, jog Vyriausybė karo metu neturėtų būti kritikuojama.
„Kuo ilgiau žmonės gyvena tokiomis neidealiomis žiniasklaidos sąlygomis, tuo labiau jie pripranta“, – kalbėjo analitikė.
Siūlymai drausti „Telegram“
Dauguma ukrainiečių šifruotų pokalbių programėlę „Telegram“ naudoja naujienoms sužinoti ir 70 proc. jų tai yra svarbiausias naujienų šaltinis. Išplitusi Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, kaip naujienų kanalas ši programėlė populiarėja ir Lietuvoje.
Tačiau pasigirsta nuogąstavimų dėl jos saugumo. Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis neseniai užsiminė, esą Lietuva pralaimi informaciniame kare su Rusija, kuri skleidžia jai palankias žinutes, pasitelkdama automatines žinutes. Jis siūlė, kad būtų galima drausti ir socialinį tinklą „TikTok“, ir „Telegram“.
Pasak G. Petrenko, tokių siūlymų pasirodo ir Ukrainoje, bet programėlę naudoja tiesiog per daug žmonių.
„Mes tiesiog praleidome tą akimirką, kai dar buvo galima išspręsti problemą, kai „Telegram“ dar nebuvo tokia populiari“, – sako ji ir palygina, kad iki plataus masto invazijos Ukrainoje „Telegram“ naudojo iki 15 proc. gyventojų.
Ukrainoje savo kanalus programėlėje turi valstybės pareigūnai, žiniasklaidos priemonės. Anot G. Petrenko, šiandien jiems išeiti būtų „siaubinga mintis“.
„Negalime ignoruoti auditorijos, nes kitaip ji liks „Telegram“, bet be mūsų“, – kalbėjo ji.
Viena iš programėlės populiarumo priežasčių, jos nuomone, yra nusivylimas nuo karo pradžios veikiančiu bendru naujienų kanalu – tai Ukrainos Vyriausybės įkurta viena televizijos ir radijo transliacija, skirta rinkti lėšas ir palaikymą gynybai, humanitarinei pagalbai bei visuomenės informavimui karo metu. Prievarta sujungus komercinių kanalų naujienas, jie liko nepatenkinti, pasigirsta priekaištų dėl žiniasklaidos laisvės.
Kita priežastis, kodėl „Telegram“ lenkia žiniasklaidą, yra patogumas.
„Tuo metu vyko elektros sutrikimai, apšaudymai. Tokiu metu lengviau atsidaryti „Telegram“, o ne jungti radiją ar televizorių“, – pastebi G. Petrenko.
Organizacijos „Sugrįžk gyvas“, renkančios paramą Ukrainos kariuomenei, atstovė, žiniasklaidos analitikė Zoya Krasovska LRT.lt sako, kad Lietuvos gyventojams ji rekomenduotų nenaudoti „Telegram“, jei dar nėra pradėję to daryti. Bet pašnekovė pripažįsta, kad Ukrainoje tai padaryti sunku, nes programėlė jau per daug paplitusi. Tačiau šiandien kai kas idėjiškai norėtų jos atsisakyti ar net sėkmingai boikotuoja.
„Manau, kad valstybės lygiu svarbu padaryti viską, kad žmonės šios programėlės nenaudotų, nes ji labai pavojinga. <...> Pirmiausia dėl Rusijos įtakos. Naudoti „Telegram“, reiškia naudotis rusišku įrankiu“, – sako Z. Krasovska.
Rusijos įtaka
Ukrainos žurnalistams nerimą kelia ir Rusijos įtaka regione. Charkive veikiantis kanalas „Gwara Media“, veikiantis itin pavojingoje prie fronto esančioje Ukrainos vietovėje, sulaukė tiek daug skaitytojų laiškų, kad galiausiai sukūrė automatinį atsakiklį, skirtą faktams tikrinti – taip pat pasitelkdami „Telegram“. Skaitytojai palieka jame užklausą, o žurnalistai aiškinasi, ar tai tiesa.
Žurnalistė Vasylyna Havyak sako, kad nuo karo pradžios ji patikrino apie tūkstantį tokių žinučių ir didelė dalis klaidinančios informacijos atkeliauja iš Rusijos, kuri siekia paveikti ukrainiečių nusiteikimą. Tarp populiariausių prorusiškų teiginių yra bandymai įrodyti, neva ukrainiečiai yra radikalūs nacionalistai, o jų kariuomenės nuostoliai – didesni, nei yra iš tiesų.
Rusija taip pat nuolat bando rasti pasiteisinimų, kodėl taikėsi į civilius. Taip pat Rusijos propaganda nuolat bando įrodyti, kad NATO valstybės siunčia karius į Ukrainą, nors iš tiesų ten kovoja pavieniai savanoriai. Pasitaiko ir itin absurdiškų žinučių, pavyzdžiui, neva NATO siųsti gydytojai operuoja Ukrainos karius ir išima jų organus, kuriuos vėliau parduoda.
„Deja, bet Rusijos propaganda veikia. Labiausiai tai matome diskusijose apie mobilizaciją, ir vis dar yra žinučių, neva Ukraina yra nacistinė valstybė. Tai skirta ne tik išorei, bet ir patiems ukrainiečiams“, – LRT.lt sakė V. Havyak.
Tuo metu G. Petrenko atkreipia dėmesį į Rusijos vykdomą agentų ar sabotažo rengėjų verbavimą. Jis gali vykti socialiniuose tinkluose, „Discord“ platformoje.
„Matome, kad yra didelė banga, kai Rusijos šnipai verbuoja Ukrainos paauglius padegti kariuomenės automobilius. Ukrainos specialiosios pajėgos skambina mokykloms ir pasakoja, ką daryti, jei gavai žinutę“, – pasakojo ji.
Pasak Z. Krasovskos, Rusijos veikimas turėtų būti tyrinėjamas daugiau.
„Rusija neveikia savaime suprantamais būdais. Mes patariame tyrinėti konkrečius asmenis, pavyzdžiui, politinius patarėjus, žmones, kurie dirba su politinėmis technologijomis“, – sakė ji.
