Naujuoju popiežiumi išrinktas amerikietis Robertas Prevostas – Leonas XIV. Jis yra pirmasis iš JAV kilęs popiežius Katalikų Bažnyčios istorijoje. Nors amerikietis, tačiau naujasis popiežius anksčiau yra paskelbęs ne vieną įrašą savo socialiniame tinkle „X“, kuriame smerkia JAV prezidento Donaldo Trumpo politiką.
Iš Čikagos kilęs naujasis popiežius Leonas XIV ne tik dirbo misionieriaus darbą Peru, bet ir puikiai išmano Bažnyčios vidaus reikalus.
Jo pirmtakas velionis Pranciškus patikėjo jam vadovauti įtakingai Vyskupų dikasterijai, kuriai patikėta patarinėti pontifikui dėl naujų vyskupų skyrimo.
Šis Pranciškaus pasitikėjimo ženklas liudija apie R. Prevosto, kaip misionieriaus Peru, įsipareigojimą „periferijoms“ – Pranciškaus prioritetu laikytoms nuo Romos nutolusioms ir mažai dėmesio sulaukiančioms vietovėms – ir jo, kaip tiltų tiesėjo bei nuosaikaus Kurijos nario, reputaciją.
69 metų Čiklajo (Peru) arkivyskupą emeritą kardinolu Pranciškus padarė 2023 m., paskyręs jį dikasterijos, vieno svarbiausių Vatikano departamentų, prefektu – šios pareigos suteikė jam žinomumo tarp visų svarbiausių Bažnyčios veikėjų.
Italų laikraštis „La Repubblica“ dėl jo ramios kalbėsenos apibūdino jį kaip „mažiausiai amerikietišką tarp amerikiečių“.
Gimęs 1955 m. rugsėjo 14 d. Čikagoje, R. Prevostas, būdamas novicijumi, mokėsi Šv. Augustino ordino kunigų seminarijoje Sent Lujyje, paskui baigė Filadelfijos Vilanovos universitetą, priklausantį augustinams, įgydamas matematiko išsilavinimą.
Čikagos Katalikų teologijos sąjungoje 1982 m. įgijęs teologijos magistro laipsnį, o Romoje – kanonų teisės daktaro laipsnį, būdamas poliglotas, 1985 m. prisijungė prie augustinų vienuolių Peru ir pradėjo pirmąją iš savo dešimtmetį trukusių misijų šioje šalyje.
1999 m. grįžęs į Čikagą jis buvo paskirtas JAV vidurio vakarų regiono augustinų provincijolu, o vėliau – ordino viso pasaulio generaliniu prioru (vyresniuoju).
Tačiau jis grįžo į Peru 2014 m., kai Pranciškus paskyrė jį Čiklajo vyskupijos šalies šiaurėje apaštališkuoju administratoriumi.
Beveik po dešimtmečio, 2023 m. R. Prevostas buvo paskirtas dikasterijos vadovu po to, kai kanadietis kardinolas Marcas Ouelletas buvo apkaltintas seksualine prievarta prieš moterį ir atsistatydino dėl amžiaus. Vėliau Vatikanas nutraukė M. Ouelleto bylą dėl nepakankamų įrodymų.
Prieš tapdamas popiežiumi R. Prevostas kritikavo D. Trumpo politiką, kritikos strėlės skriejo ir JAV viceprezidentui JD Vance`ui. Vasario mėnesį jis pasidalijo straipsniu iš „National Catholic Reporter“, pavadintu „JD Vance'as klysta: Jėzus neprašo mūsų rūšiuoti savo meilės kitiems“, atsakydamas į JD Vance'o siaurą meilės aiškinimą. D. Trumpas sulaukė kritikos dėl savo migrantų politikos.
R. F. Prevostas taip pat eina Popiežiškosios Lotynų Amerikos komisijos pirmininko pareigas.
Koks popiežius jis bus?
Vatikano stebėtojai prognozavo, kad R. F. Prevostas turi daugiausia galimybių tapti popiežiumi iš visos JAV kardinolų grupės. R. Prevosto išrinkimas laikomas kardinolų, jį rinkusių slaptoje, apie parą trukusioje konklavoje, kompromiso ir vienybės ženklu.
Būdamas kilęs iš Amerikos, pasidavęs Lotynų Amerikos įtakai ir turėdamas vadovavimo bažnyčiai patirties, jis tapo kandidatu, dėl kurio pavyko susitarti visiems 133 konklavoje dalyvavusiems kardinolams, kuriems renkant velionio popiežiaus Pranciškaus įpėdinį teko įveikti savo kultūrinius ir dvasinius skirtumus.
Tarp dvasininkų R. Prevostas yra laikomas pragmatišku ir nuosaikiu, rašo Italijos dienraštis „La Repubblica“.
Tikėtina, kad jis mokės nuraminti konservatyvesnius kardinolus, siekiančius daugiau dėmesio skirti teologijai.
Po Pranciškaus mirties R. F. Prevostas sakė, kad Bažnyčiai dar „tiek daug reikia nuveikti“.
„Negalime sustoti, negalime nusigręžti. Turime matyti, kokią Bažnyčią Šventoji Dvasia nori matyti šiandien ir rytoj, nes šiandieninis pasaulis, kuriame gyvena Bažnyčia, nėra toks pat kaip prieš dešimt ar dvidešimt metų“, – praėjusį mėnesį Šventojo Sosto žiniasklaidos priemonei „Vatican News“ sakė jis.
„Žinia visada ta pati: skelbti Jėzų Kristų, skelbti Evangeliją, tačiau būdas, kaip pasiekti šiandienos žmones, jaunimą, vargšus, politikus, yra kitoks“, – pažymėjo jis.
R. Prevostas – artimas Pranciškaus bendražygis, kartu su velioniu popiežiumi kalbėjęs, kad būtina imtis ryžtingų veiksmų kovoti su klimato kaita – pasisako už tvarumą ir yra laikomas geru klausytoju, tarpininku ir žmogumi, kuris nori kažką pakeisti, nieko nesupriešindamas.
Būdamas nuosaikiu reformatoriumi, jis ne kartą pabrėžė, kad bažnyčia turi būti skaidresnė ir labiau įsiklausyti į tikinčiųjų balsus. Jo nuomone, tai reiškia, kad būtina stiprinti pasauliečių vaidmenį ir atsisakyti vadovavimo pagal hierarchiją.
Kita vertus, R. Prevostas nesutinka, kad į bažnytines pareigas būtų skiriamos moterys, o 2023 m. Pasaulinį sinodą perspėjo dėl „moterų klerikalizavimo“.
Tiesa, jo karjeroje yra buvę ir prieštaringai vertinamų dalykų. R. Prevostas buvo kaltinamas tuo, kad pirma dirbdamas Čikagoje, o paskiau eidamas vyskupo pareigas Čiklajuje nesugebėjo nuosekliai tirti priekabiavimo atvejų, tačiau ir jis pats, ir vyskupija šiuos kaltinimus neigia.
