Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas Baltuosiuose rūmuose, iš kurio Ukrainos prezidentas buvo išvarytas, tapo akimirka, kai Europos Sąjunga nusprendė rimtai imtis gynybos klausimo. Jau po kelių dienų Europos Komisijos pirmininkė paskelbė Europos perginklavimo planą, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės suburta karius į Ukrainą po karo išsiųsti siekianti „Norinčiųjų koalicija“, bet planai juda vangiai.
„Nematome daug progreso, – po Briuselyje praeitą savaitę susitikusios „Norinčiųjų koalicijos“ posėdžio LRT sakė „Reuters“ Europos reikalų redaktorius Andrew Gray. – Galbūt kažkas daugiau vyksta užkulisiuose, bet, sprendžiant iš viešų kalbų, dar bandoma rasti atsakymus į esminius klausimus, tokius kaip misijos esmė, taisyklės, koks bus atsakas, jeigu Rusija pažeis paliaubas.“
Ne ką aiškiau ir dėl Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pažadėtų 800 mlrd. eurų investicijų į žemyno gynybą, kurias aukšti Europos ir Lietuvos pareigūnai bei politikai pašiepia kaip „viešųjų ryšių akciją“.
Gynybos plano autoriams – kaltinimai „karo kurstymu“
„Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą ir jo padariniai [...] yra egzistencinis iššūkis ES“, – kovo pradžioje bendroje deklaracijoje pareiškė Bendrijos lyderiai ir patvirtino U. von der Leyen pasiūlytą tuomet dar Persiginklavimo planą „ReArm Europe“.
Tačiau užteko tik dviejų savaičių ir Briuselyje dar kartą susirinkę prezidentai ir ministrai pirmininkai nuo šio pareiškimo dėl įvairių priežasčių pamažu ėmė trauktis.
Pavyzdžiui, Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas pareiškė nejaučiantis grėsmės, kad Rusijos kariai persikels per Pirėnų kalnus, todėl Madridas saugumą supranta kitaip nei rytinės šalys. Esą reikia investuoti ne tik į ginklus, bet ir į kibernetinį saugumą, migracijos valdymą, kovą su terorizmu ir klimato kaitą.
Tą pripažino ir Italijos premjerė Giorgia Meloni, esą terminas „persiginklavimas“ yra klaidinantis gyventojus. G. Meloni politiniai oponentai kalba dar griežčiau ir pastarosiomis savaitėmis Italijoje rengia protestus, per kuriuos pasisakoma „už taiką, o ne karą“.
No al Riarmo. Forte e chiaro. #fermiamoli pic.twitter.com/91ZDKmXJZQ
— Giuseppe Conte (@GiuseppeConteIT) April 5, 2025
„Tai labai gerai žinoma. Tai tiesiog kultūrų, strateginės vizijos ir grėsmės vizijos skirtumai. Ta grėsmė kitaip suprantama šalyse, kurios turi skaudžią patirtį, susijusią su Rusija, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, Lenkijoje, Skandinavijoje, arba tose šalyse, kurios dalinasi siena su Rusija, Kaliningradu ir Baltarusija“, – LRT sako Marija Martišiūtė, dirbanti Briuselyje veikiančiame analitiniame centre „Europos politikos centras“.
Todėl pasipriešinus trečiai ir ketvirtai pagal dydį ES ekonomikoms, Europos Komisijai neliko nieko kita, kaip tik nusileisti. Taip prieš dvi savaites patvirtintas Persiginklavimo planas buvo pervadintas į Pasirengimo planą „Readiness 2030“.
Nesutarimus dėl pavadinimo Briuselyje dirbantis „Euronews“ žurnalistas Jorge Liboreiro apibūdino taip: „Juk Rusija siekia nušluoti Ukrainą nuo žemėlapio. Karas dar niekada nebuvo taip arti ES. Ir vis dėlto kai kurie lyderiai nori kuo ilgiau pratęsti taikos iliuziją (tiksliau, tai, kas iš jos liko).“
Visgi „Europos politikos centro“ analitikė M. Martišiūtė LRT.lt teigia, kad pakeistas pavadinimas nebūtinai reiškia, jog kietoji gynyba bus pamiršta: „Pasirengimas karui nėra tik karinis pasirengimas, tai taip pat ir civilinis pasirengimas. Svarbiausia, kad būtų sutarta dėl tikslo, o kad ir kaip planas bus pavadintas – nereiškia, kad kažkas bus nustumta į šoną.“
Planas išlieka nežinioje
Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen kovo pradžioje pasiūlė keturis pagrindinius gynybos finansavimo šaltinius: laisvesnės taisyklės valstybėms skolintis, europinės paskolos, galimybė į gynybą nukreipti šiuo metu kitoms reikmėms Briuselio skiriamus pinigus ir didesnis Europos investicijų banko įsitraukimas.
Kaip teigė U. von der Leyen, plano vertė yra 800 mlrd. eurų, tačiau jeigu didžioji dalis ES valstybių pasirinks nesinaudoti suteiktomis galimybėmis, šių pinigų surinkti nepavyks.
„Gynybos politika yra pirmiausia šalių narių kompetencija, ES tiesiog atlaisvino taisykles ir ėmėsi tam tikro teisinio biudžeto lankstumo, kad suteiktų galimybę šalims narėms pigiau investuoti, turėti daugiau galimybių ir kooperuotis su kitomis šalimis gynybos srityje. Na, o dabar jau šalys narės, prašau, tegul šiomis galimybėmis ir naudojasi“, – teigia M. Martišiūtė.
Arčiau Rusijos esančios šalys, tokios kaip Lietuva, jau 2026-aisiais planuojanti gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) teigia, kad Komisijos siūlymais naudosis.
„Mes tuo lankstumu pasinaudosime. Laikas nelaukia“, – teigė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Tikimasi, kad tai padarys ir Vokietija, kurios parlamentas neseniai pakeitė šalies pagrindinį įstatymą, atverdamas kelią didinti išlaidas saugumo reikmėms.
Tačiau, pavyzdžiui, Italija jau pasakė, kad nesirengia nukreipti Sanglaudos fondo lėšų gynybai stiprinti. Šis europinis fondas yra skirtas regioninei atskirčiai Bendrijoje mažinti.
Baiminamasi, kad galimybėmis naudosis tik rytinės šalys
Tad dėl toliau nuo Rusijos esančių valstybių LRT Briuselio koridoriuose girdi daug skepticizmo. „Bijau, kad mažai kas ketina naudotis tais instrumentais“, – konstatavo vienas diplomatas.
Pasak diplomatų, šalys, tokios kaip Prancūzija, baiminasi, kad skolinimasis gynybai įklampins į dar didesnes skolas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje 2024-ųjų pabaigoje pasiūlytos konservatyviomis vadinamos taupymo priemonės lėmė premjero Michelio Barnierio vyriausybės griūtį.
„Mes taip pat 2015–2016 metais, kai prasidėjo migrantų krizė pietinėse valstybėse, į tai žiūrėjom „na, čia jūsų problema“, kol patys nepatyrėm to iš Lukašenkos pusės, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ teigė gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius. – Pietiečiams kolegoms sakau, kad solidarumo pareigą reikia suvokti iš pat pradžių, o ne laukti, kol ir tave nubaus likimas.“
Dalis valstybių, daugiausia Pietų ir Vakarų Europoje, Briuselio pasiūlytas gynybos finansavimo priemones laiko per daug nuosaikiomis.
„Kažkada turime surengti rimtą diskusiją, ar tai bus tik paskolos, ar esame pasiryžę judėti rimtesne kryptimi ir skirti dotacijas, kad mūsų gynyba pasiektų lygį, kurio norime“, – Europos Vadovų Taryboje kovo viduryje teigė Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis.
Atėnų poziciją palaiko ir kitos šalys, tokios kaip Prancūzija, Italija, Ispanija. Bendro skolinimosi ir paramos ne paskolų, o subsidijų forma norėtų ir Lietuva.
Tačiau Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen Europos gynybos fondo kol kas nepasiūlė, kadangi tam priešinasi kelios šalys, dažniausiai minimos Vokietija ir Nyderlandai.
Siūlymai kurti Europos kariuomenę
Didžiausias ekspertų įvardijamas gynybos stiprinimo trūkumas yra tai, kad karo klausimai yra ne bendra ES, o atskirų valstybių atsakomybė. Būtent jos sprendžia, kaip stiprinti savo kariuomenę ir kokią įrangą įsigyti.
Sprendimą siūlo teisės mokslininkų, istorikų, ekonomistų ir politologų grupė, pasivadinusi „ALCIDE projektu“.
„Europa stovi kryžkelėje. Rusijos agresija Ukrainoje, nestabilumas Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, neaiški transatlantinio aljanso ateitis pabrėžė pažeidžiamumą Europos gynybos architektūroje. [...] Siūlome vadovautis Europos Gynybos Bendrijos pavyzdžiu, kad būtų galima judėti į priekį“, – teigia projekto autoriai.
Europos Gynybos Bendrija buvo 20 a. šeštojo dešimtmečio sumanymas, kurį įgyvendinus būtų įkurta bendra Europos kariuomenė, finansuojama iš bendro biudžeto. „Europos kariai“ net turėtų savo uniformą ir būtų finansuojami iš bendro biudžeto bei bendradarbiautų su NATO.
Šiai idėjai pamatą turėjo suteikti 1952 m. Paryžiuje Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Prancūzijos, Italijos ir tuometės Vakarų Vokietijos pasirašyta sutartis. Tačiau Europos Gynybos Bendrija žlugo nė nepradėjusi veikti, kadangi Prancūzijos ir Italijos parlamentams sutarties taip ir nepavyko ratifikuoti.
„Bendras biudžetas ir bendri viešųjų pirkimų mechanizmai padėtų spręsti Europos gynybos pramonės susiskaidymą. Svarbu tai, kad Bendrija yra atvira naujoms valstybėms narėms, o tai labai svarbu 27 nares turinčioje ES. Be to, organizacija būtų integruota į NATO ir sudarytų pagrindą palengvinti strateginį bendradarbiavimą su Jungtine Karalyste, kuri po „Brexito“ yra svarbi Europos gynybos srities veikėja“, – teigia „ALCIDE projekto“ autoriai.
