Pasaulyje

2019.03.04 06:46

Estijos rinkimus laimėjo liberali partija, kraštutiniai dešinieji sustiprino pozicijas

BNS2019.03.04 06:46

Estijos opozicinė liberalioji Reformų partija laimėjo sekmadienį įvykusius parlamento rinkimus, rodo oficialiojoje rinkimų svetainėje paskelbti rezultatai, gauti suskaičiavus visus balsus.

Antroje vietoje liko premjero Juri Ratas Centro partija, trečioje vietoje – kraštutiniai dešinieji, kuriems pozicijas padėjo sustiprinti daugiausia kaimuose gyvenančių rinkėjų nepasitenkinimas valdžia. 

Buvusios europarlamentarės Kajos Kallas vadovaujama Reformų partija surinko 28,8 proc. balsų, už Centro partiją balsavo 23 proc. rinkėjų, o kraštutiniai dešinieji EKRE surinko 17,8 proc. balsų, daugiau nei padvigubindami ankstesnį savo rinkimų rezultatą.

Dvi kitos partijos, kurios šiuo metu valdo koalicijoje su J. Ratas, socialdemokratai ir konservatyvi „Isamaa“, gavo atitinkamai 9,8 proc. ir 11,4 proc. balsų.

Abi jos galėtų suvienyti jėgas su Reformų partija ir suformuoti 56 vietų daugumą 101 vietos parlamente. Kitu atveju konkuruojančios Reformų partija ir Centro partija, kurios drauge turi 60 vietų, galėtų valdyti drauge, kaip jau yra dariusios ir anksčiau.

K. Kallas sakė, kad jos partija sieks suformuoti vyriausybę, kurios valdymas bus paremtas „sveiku protu“.

„Dėkoju visiems, Reformų partija gavo labai tvirtą mandatą“, – sakė ji, kreipdamasi į partijos narius.

K. Kallas visuomeniniam transliuotojui ETV/ERR sakė, kad Reformų partija neatmeta jokių pasirinkimo galimybių dėl koalicijos formavimo, bet pabrėžė, kad „EKRE nėra mūsų pasirinkimas“. Ji pridūrė, kad jos partija turi „didelių nesutarimų su Centro partija trijose srityse: apmokestinimo, pilietybės ir švietimo“.

Tuo tarpu J. Ratas, paklaustas, ar Centro partija svarstys galimybę tapti jaunesniąja koalicijos partnere, atsakė: „Žinoma.“ Vis dėlto plačiau jis nekomentavo.

EKRE lyderis Martas Helme iškėlė idėją dėl Centro partijos, EKRE ir „Isamaa“ koalicijos, kuri turėtų 57 vietų daugumą, pranešė ETV/ERR.

Per gana blankią priešrinkiminę kampaniją daugiausiai dėmesio buvo skiriama kasdienėms problemoms, tokioms kaip mokesčiai ir valstybės išlaidos, taip pat kalbėta apie įtampą dėl švietimo rusų kalba nemažai Estijoje gyvenančiai rusų bendruomenei ir kaimo bei miesto susiskaldymą.

EKRE ragina surengti referendumą dėl „Estxit“ – Estijos išstojimo iš ES. Dalies rinkėjų paramos ji sulaukė ir dėl pažado sumažinti pajamų mokesčius bei akcizus, taip pat – dėl antiimigracinės retorikos.

Rinkėjų aktyvumas buvo 63,1 proc., nurodė valstybinė rinkimų komisija.