Pasaulyje

2019.03.16 09:09

Venesuela: kaip turtingiausia žemyno valstybė atsidūrė prie žlugimo ribos

Milda Liutkevičienė, LRT.lt2019.03.16 09:09

Politinė suirutė nukreipė viso pasaulio akis į Venesuelą. Buvusi turtingiausia Pietų Amerikos valstybė atsidūrė ant žlugimo ribos, akimirksniu nuvertėjantys pinigai palieka gyventojus be maisto, būtiniausių higienos ir medicinos prekių, šalyje vyksta kruvini susirėmimai.

Kodėl Venesuela „nusirito“ iki padėties, kai šalies žmonės bijo mirti ne tik iš bado, tačiau ir nuo savos kariuomenės ginklo, portalui LRT.lt pasakoja politologė Jolanta Bielskienė ir VU TSPMI dėstytoja Ieva Giedraitytė.

Priklausomybė nuo naftos

XIX amžiuje europiečių kolonizuotas Pietų Amerikos žemynas išsikovojo nepriklausomybę ir čia įsikūrė dabar mums žinomos valstybės. Anot LRT.lt kalbintų politologių, netrukus išryškėjo būsimų problemų užuomazgos.

Kaip pažymi J. Bielskienė, iš kolonializmo išsivadavusią Venesuelą valdžiusios „ispanų karūnos“ palikuonys ir toliau kontroliavo šalies valdymą. Politologė pasakoja, kad šie „oligarchai“ savo rankose buvo sutelkę finansus ir politinę galią, todėl sąmoningai siekė palaikyti šalies žmonių skurdą ir neraštingumą.

„Prieš Hugo Chavezo (buvęs Venesuelos prezidentas – LRT.lt) atėjimą netgi buvo tokie įstatymai, kurie reguliavo, kada žmogus turi teisę šviestis, o kada – ne. O jeigu žmogus nebūdavo pakankamai išsilavinęs, jis negalėdavo turėti tam tikrų pilietinių teisių“, – sako J. Bielskienė.

VU TSPMI politologė I. Giedraitytė mano, kad krizę Venesueloje padėjo įžiebti ir tai, kad šalis visuomet buvo pernelyg prisirišusi prie pajamų, gaunamų iš naftos, tapo nuo jų priklausoma.

„1940 metais Venesuela pagal naftos eksportą jau buvo trečia pasaulyje ir iki 1980 m. prasidėjusios skolų krizės tai buvo tikrai klestinti valstybė. Tačiau Venesuelos ekonomika pasižymėjo vadinamąja „olandų liga“, kuomet visas pajėgumas „metamas“ į vieną gerai besisekančią ekonomikos šaką“, – sakė I. Giedraitytė.

Anot jos, viskas buvo sutelkta į naftą, o kita veikla iš esmės virto niekine.

„Nafta faktiškai „surijo“ visus Venesuelos interesus ir investicijas į ekonomiką. Ir maždaug 10-ame dešimtmetyje šalies industrinė produkcija sumažėjo nuo pusės iki 20 proc. vidaus produkto“.

Prisirišimas prie naftos neapsiėjo be pasekmių. 1973 m. Venesuela išgyveno naftos bumą ir valiutos pakilimą dolerio atžvilgiu, tačiau 1983–1984 metais, po naftos kainų smukimo pasaulio rinkose, Venesueloje kilo neramumai, sumažėjo socialinis gyventojų aprūpinimas.

Žongliravimas reformomis

LRT.lt kalbintos politologės pastebi, kad prie chaotiškos padėties Venesueloje prisidėjo ir tai, jog šalis patyrė daug „įvairaus plauko“ reformų, kurios nebuvo sėkmingos.

Reformų poreikis kilo 9 dešimtmečio pradžioje, kai kritus naftos kainai turtingiausios Pietų Amerikos valstybės finansinė padėtis dramatiškai pasikeitė.

„Vyko labai daug skirtingų reformų iš labai daug skirtingų ekonominių laukų nuo 1980 metų vidurio – šoko terapija, liberalioji ortodoksija ir kitos. Nė viena iš jų nedavė labai gerų rezultatų. Daugiau nei pusė gyventojų gyveno skurde, paskutiniame amžiaus dešimtmetyje labai smarkiai susitraukė vidurinė klasė“, – portalui LRT.lt pasakojo I. Giedraitytė.

1996 metais „The New York Times“ teigė, kad per paskutinius 25 metus gyventojų skiriama namų ūkio pajamų dalis maistui išaugo nuo 28 iki 72 procentų, vidurinioji klasė susitraukė trečdaliu, neoficialaus darbo skaičiai išaugo nuo 33 iki 53 procentų.

Infliacija tuo metu (1996–aisiais – LRT.lt) siekė 54 procentus ir buvo didžiausia visoje Pietų Amerikoje. Venesuelos vidurinioji klasė, kažkada įpratusi prie apsipirkimo linksmybių Majamyje, buvo privesta beveik iki skurdo ribos, rašė „The New York Times“.

Nesėkmingas socializmas

Po nesėkmingų reformų, Hugo Chavezas į šalį atnešė socializmo idėją. I. Giedraitytė teigia, kad H. Chavezas į valdžią buvo išrinktas tuomet, kai ekonominė krizė šalyje buvo užsitęsusi, žmonės buvo pavargę nuo institucijų, partijų ir jų ekonominių reformų, kurios niekada nesibaigdavo sėkmingai, kai žmones vargino nelygybė ir skurdas.

Pasak politologės, H. Chavezo valdymo metais ženkliai sumažėjo neraštingumas, buvo išspręsti vaikų mirtingumo klausimai, nedarbas tapo labai žemas, sustiprintas gyventojų dalyvavimas šalies politikoje.

Kaip nurodo portalas „Al Jazeera“, visi H. Chavezo teikiami „gėriai“ gyventojams – socialinės programos, subsidijos daugeliui maisto produktų, siekiant išlaikyti juos prieinamus vargšams, buvo finansuojami iš naftos pajamų.

Pasak I. Giedraitytės, dabartinis Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro atėjo į valdžią smunkant naftos kainai, kai Venesuelos ekonomikos valdymo problemos tapo akivaizdžios, gilėjo ekonominė suirutė ir augo gyventojų nepasitenkinimas.

LRT.lt kalbinta politologė J. Bielskienė pažymi, kad N. Maduro režimas ėmėsi greitų sprendimų, buvo sukūręs naują krizės sprendimo programą, tačiau ji įžiebė hiperinfliaciją:

„Norėdami užtikrinti priėjimą prie maisto produktų, higieninių reikmenų, sumažino jų kainas, nacionalizavo jų gamybą, bet viskas buvo palikta smulkių gamintojų rankose, kuriems nebeapsimokėjo to gaminti, todėl prasidėjo trūkumai. Žinoma, prisidėjo ir N. Maduro korupcija.“

Apklausos rodo, kad Venesuelos piliečiai palaiko socialistinės valstybės idėją ir kryptį, tačiau jiems atrodo, kad N. Maduro nesilaiko šio kelio.

Išorės atakos

LRT.lt kalbintos politologės mano, kad prie veiksnių, kurie neigiamai paveikė šalį, galima būtų priskirti ir kitų valstybių, ypač JAV, kišimąsi.

J. Bielskienė prisimena, kad JAV, kuriai visuomet rūpėjo Venesuelos gamtos ištekliai, nuolat palaikė oligarchus. Pasak jos, pastarieji tiesiogiai bendradarbiaudavo su oficialiais JAV atstovais, kurie oligarchų rajonuose padėdavo apginkluoti nacistinius jaunimo būrius.

Kai į valdžią atėjo H. Chavezas ir pradėjo reformas, oligarchai priešinosi, rengė sąmokslus prieš prezidentą, tačiau, J. Bielskienės teigimu, ne be JAV pagalbos: „Būtent JAV kišimasis ir oligarchų nuolatinis spaudimas visada vertė Venesuelos valdžią imtis kažkokių priemonių – stiprinti kariuomenę, griežtinti režimą – tam, kad išsaugotų žmonių iškovotą valdžią. Ar galima tą pateisinti, ar ne – tai jau politinės moralės, etikos klausimas.“

Politologė primena, jog 2018 metų rugpjūtį „The New York Times“ skelbė, kad pastaraisiais metais JAV ir maištingai nusiteikę Venesuelos kariuomenės pareigūnai susitikdavo apsitarti dėl galimo karinio perversmo šalyje.

Venesuelos apklausų bendrovės 2018-ųjų lapkritį atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. Venesuelos gyventojų nepritartų, jei N. Maduro pašalinimui iš valdžios būtų panaudota svetimos kariuomenės intervencija, 63 proc. gyventojų šį klausimą spręstų derybų keliu.

„Darbininkai, profesinių sąjungų pirmininkai, lyderiai dalyvauja opozicijos mitinguose, bet jų žinia yra labai aiški – kad N. Maduro nevykdo socialistinės, kairiosios programos. Jie jokiu būdu nepritaria liberalių, neoliberalių, kaip Juano Guaido, politikų programai“.

„O JAV vieši ketinimai Venesueloje padaryti tvarką, kaltinimai, kad šalis neįsileidžia humanitarinės pagalbos – tai tik būdai įvesti kariuomenei“, – portalui LRT.lt pasakoja J. Bielskienė.

Politologė taip pat kritikuoja ir Europos Sąjungos (ES) greitą naujai pasiskelbusio prezidento J. Guaido pripažinimą: „Tai, kad ES taip lengvabūdiškai pasisakė, kad jie remia J. Guaido, yra absoliutus kišimasis į Venesuelos vidaus politiką. Toks greitas opozicijos iškelto prezidento palaikymas gali tik pabloginti padėtį – šalyje gali kilti pilietinis karas.“

I. Giedraitytė sutinka, kad JAV Venesuelos politikoje atlieka tam tikrą vaidmenį. Jos manymu, Vašingtonas buvo informuotas apie 2002 metų bandymą įvykdyti karinį perversmą prieš H. Chavezą ir, tikėtina, rėmė opozicijos atstovus.

Nauju šalies prezidentu pasiskelbęs J. Guaido, politologės manymu, nebūtų galėjęs padaryti to be JAV paramos. Tačiau akivaizdi JAV parama J. Guaido mažina paramą jam tarp dalies gyventojų tiek Venesueloje, tiek regione.

LRT.lt kalbintos politologės taip pat teigia, kad Venesuelos ekonominę padėtį apsunkino ir 2011 metais septynioms šalies naftos bendrovėms skirtos JAV sankcijos dėl galimos pagalbos Irano branduolinei programai.

Visgi, pasak I. Giedraitytės, nors tiek JAV, tiek kiti išorės veikėjai prisideda prie chaotiškos šalies padėties, krizės šaknys slypi vidaus politikoje.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius