Sekmadienį vyksiantys Maskvos mero rinkimai gali tapti rimtu Rusijos rinkimų sistemos išbandymu: pirmą kartą tiesioginiuose mero rinkimuose dalyvauja ir nemažą gyventojų paramą turintis Kremliaus politikai nepritariančios opozicijos kandidatas.
Sekmadienį vyksiantys Maskvos mero rinkimai gali tapti rimtu Rusijos rinkimų sistemos išbandymu: pirmą kartą tiesioginiuose mero rinkimuose dalyvauja ir nemažą gyventojų paramą turintis Kremliaus politikai nepritariančios opozicijos kandidatas.
Visos oficialios Maskvos rinkėjų apklausos rodo, kad Kremliaus remiamas Sergejus Sobianinas laimės rinkimus, bet konkretūs skaičiai ir ypač tai, ar jam pavyks tai padaryti be antrojo turo, nėra tokie užtikrinti.
S. Sobianinas atsisakė dalyvauti debatuose, nekalba per televiziją ir bando pelnyti maskviečių palankumą gerindamas miesto įvaizdį.
Ir iš tikrųjų Maskvoje daugiau tvarkos, daugiau gėlių ir net dviračių. Bet opozicijos kandidatas Aleksejus Navalnas tvirtina, kad visa tai tik eilinis pinigų švaistymas, kuri, kaip įprasta Rusijoje, lydi korupcija.
„Mes pradėjome precedento neturinčią rinkimų kampaniją, kurios pagrindinis išskirtinis bruožas yra tai, kad ji pagaliau sugriovė Kremliaus teiginius, jog niekas ir niekada negali pats vykdyti rinkimų kampanijos, niekas ir niekada negali surinkti daugiau kaip 3 proc. balsų be Kremliaus pinigų ir Kremliaus televizijos paramos“, – kalba kandidatas į Maskvos merus.
Eiliniai maskviečiai su nemažu susidomėjimu laukia sekmadienio rinkimų – po du dešimtmečius trukusio Jurijaus Lužkovo valdymo ir S. Sobianino paskyrimo į šį postą tai – gana netikėtas demokratijos posūkis Kremliaus politikoje.
„Jei lygintume su buvusiu meru, S. Sobianino [kandidatūra] yra didelis žingsnis į priekį. Mieste vyksta gana daug įdomių pokyčių. Dabartinis meras turi neblogą komandą, bet reikia dar vieno žingsnio pirmyn – aš už Aleksejų Navalną“, – komentuoja Maskvos gyventojas Andrejus.
Politologų nuomone, šiais rinkimais prezidentas Vladimiras Putinas siekia užsitikrinti su palankią sostinės valdžią per 2018 rinkimus, kai jis galės siekti ketvirtos kadencijos, bet per tuos metus politinė padėtis šalyje gali smarkiai pasikeisti.
„Manau, kad visa tai lyg ir referendumas ar varžybos tarp valdžios ir jos oponentų. O kai kurie tai laiko galimybe pasiųsti maždaug tokią žinią vyriausybei: „Gal mes ir nesame dauguma Rusijoje, bet sudarome 20 proc. Maskvos elektorato, reikia, kad mums atstovautų, mes esame jėga ir mums reikia atstovavimo“, – kalbėjo Karnegio centro analitikė Maria Lipman.
Neoficialiais duomenimis, opoziciją ir A. Navalną remia būtent didžiuosiuose Rusijos miestuose besiformuojanti Rusijos vidutinė klasė – studentai, įvairių rūšių specialistai ir verslininkai, kuriems nepatinka V. Putino režimo sustabarėjimas ir miglotos jo perspektyvos ir toliau gyventi tik iš naftos bei dujų eksporto.
