Pasaulyje

2019.03.07 05:30

2019 metais pasaulio pabaigos greičiausiai nebus

LRT.lt2019.03.07 05:30

Žmonijos išnykimas yra populiarus mokslinės fantastikos motyvas, nors nedaug žmonių tiki, kad pasaulio pabaiga ateis dar jiems gyviems esant. Vis dėlto yra daugybė būdų, kaip tai galėtų nutikti, rašo BBC. Kas kelia didžiausią grėsmę žmonių giminei?

Populiarioji kultūra mėgsta efektingus scenarijus, kaip galėtų ateiti pasaulio pabaiga. Pavyzdžiui, į žemę įsirėžus asteroidui filme „Armagedonas“ ar pasaulį užgrobus ateiviams filme „Nerpiklausomybės diena“. Nors dramatiška ir staigi žmonijos egzistencijos pabaiga yra įmanoma, mokslininkai sako, kad susitelkdami tik į tokius scenarijus, pamirštame kur kas rimtesnes grėsmes, su kuriomis susiduriame šiandieniniame pasaulyje ir kurių turime stengtis išvengti.

Ugnikalnių grėsmė

1815 m. Tamboros ugnikalnio išsiveržimas Indonezijoje pražudė per 70 tūkst. žmonių, o vulkaninių pelenų debesis pakilo iki aukštesniųjų atmosferos sluoksnių. Tai sumažino Žemės paviršių pasiekiančių spindulių kiekį ir sukėlė reiškinį, vėliau pavadintą „metais be vasaros“.

Tobos ežeras kitame Sumatros krašte byloja dar pragaištingesnę istoriją. Jį suformavo ypač galingas ugnikalnio išsiveržimas prieš 75 tūkst. metų. Šio įvykio poveikį pajuto visas pasaulis. Net kelta prielaida, kad tai sukėlė ženklų ankstyvųjų žmonių populiacijos sunykimą, nors pastaruoju metu imama tuo abejoti.

Tačiau nors tokio super galingo ugnikalnio išsiveržimo galimybė verčia nerimauti, neverta dėl to pernelyg sukti galvos. Ugnikalnio išsiveržimas, galintis nušluoti gyvybę nuo žemės paviršiaus, ar kitos gamtinės katastrofos – pavyzdžiui, į planetą įsirėžiantis asteroidas arba žvaigždės sprogimas kosminėje kaimynystėje – 2019-aisiais yra ne labiau tikėtinos nei anksčiau. O tikimybė tikrai nedidelė.

Augančios grėsmės

To paties negalima pasakyti apie kitas grėsmes, prie kurių atsiradimo prisidėjo ir žmogus. Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija ir Pasaulio ekonomikos forumas į didžiausių globalių grėsmių sąrašo viršų šiemet iškėlė klimato kaitą.

Neseniai Jungtinės Tautos įvertino, kad klimato kaita daugelyje regionų jau yra „gyvybės ar mirties klausimas“. Jos pražūtingas poveikis labai įvairus ir įvairialypis: nuo žudančių karščio bangų, kylančio jūros lygio iki bado ir didžiulių mastų migracijos.

Taip pat auga potenciali grėsmė, kurią kelia technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas. Scenarijai labai įvairūs ir nebūtinai primenantys „Terminatoriaus“ arba „Matricos“ siužetą: nuo vis galingesnių kibernetinių ginklų, kuriais pasinaudojusios grupuotės galėtų pavogti ir parduoti visos tautos duomenis, iki autonomiškų algoritmų, kurie galėtų netyčia sukelti krachą akcijų biržose.

Dar viena grėsmė yra branduolinio karo galimybė. Nors daugelio stebėtojų dėmesys sutelktas į didžiųjų pasaulio galiūnių santykius, naujos technologijos taip pat gali lemti iššūkius saugumui pasaulyje. Taip yra ir dėl branduolinių bei tradicinių ginklų persipynimo, ir dėl grėsmės, kad dirbtinis intelektas galėtų padidinti branduolinio karo tikimybę.

Dar viena grėsmė, kuri galėtų augti, yra globalios pandemijos. Manoma, kad, pavyzdžiui, gripas kasmet pražudo apie 700 tūkst. žmonių ir pasaulio ekonomikai kainuoja apie 440 mlrd. eurų.

Vis tankiau apgyvendinti miestai ir didelis žmonių mobilumas leidžia tokioms ligoms kaip gripas sklisti iki šiol neregėtu greičiu. Taigi negalima atmesti grėsmės, kad pasikartos masiniai ligos protrūkiai, tokie kaip 1918-ųjų ispaniškojo gripo epidemija, kuri pražudė iki 50 mln. žmonių.

Vis dėlto tokį pavojų mažina plataus masto skiepų kampanijos ir kitos prevencinės priemonės.

Grėsminga ateitis

Nors šios grėsmės realios, tačiau didžiausias pavojus, su kuriuo susidursime 2019-aisiais, žvelgiant iš globalios perspektyvos, slypi visai kitur.

Žemėje gyvena beveik aštuoni milijardai žmonių – dėl to esame vis labiau priklausomi nuo globalios sistemos: nuo aplinkos, kuri teikia mums maistą, vandenį, švarų orą ir energiją, ir nuo pasaulinės ekonomikos, kuri paverčia visa tai prekėmis ir paslaugomis.

Ir iš čia kyla nemažai iššūkių – nuo sparčiai nykstančios biologinės įvairovės iki perkrautos infrastruktūros ir tiekimo grandinių. Daugelis šių sistemų jau yra išbalansuotos iki kritinės ribos, o sparti klimato kaita tik dar paaštrina situaciją.

Atsižvelgiant į tai, galbūt globalias grėsmes reikėtų apibūdinti ne pagal jas keliančių katastrofų dydį, bet pagal jų gebėjimą suardyti gyvybiškai svarbias sistemas.

Keletas domino efektą sukėlusių atvejų, iliustruoja, kokią tai kelia grėsmę.

2010 m. Islandijoje išsiveržus Eyjafjallajökull ugnikalniui, nežuvo niekas, tačiau šešioms dienoms buvo paralyžiuota Europos oro erdvė.

2017 m. gana primityvi kenkėjiška išpirkos reikalaujanti sistema „WannaCry“ privertė uždaryti dalį Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos sistemos bei daugybę kitų organizacijų visame pasaulyje.

Kadangi beveik visose srityse pasikliauname elektroninėmis priemonėmis, kompiuterinėmis ir interneto sistemomis, bet kas, kas galėtų jas pažeisti – nuo saulės žybsnio iki branduolinio sprogimo atmosferoje – galėtų sukelti labai daug žalos.

Katastrofų prevencija

Tačiau galima ieškoti naujų būdų, kaip sumažinti grėsmes.

Yra viena sena istorija apie danų karalių Knutą, kuris įsakė jūrai atsitraukti. Jis žinojo, kad neįstengtų sulaikyti grįžtančio potvynio. Vis dėlto ištisos danų kartos palaipsniui stūmė savo pakrantės liniją: statė pylimus ir sausino pelkes, kad apsisaugotų nuo ateinančių bangos.

Panašus bejėgiškumo pojūtis gali apimti mus, kai vertiname mus galinčias ištikti katastrofas. Vis dėlto tiesa ta, kad danai karta iš kartos po truputį stūmė savo pakrantės liniją: statė pylimus ir sausino pelkes, kad apsisaugotų nuo ateinančios bangos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt