Pasaulyje

2019.02.15 19:57

Rusija paminėjo pasitraukimo iš Afganistano karo 30-ąsias metines

BNS2019.02.15 19:57

Maskvoje šimtai veteranų, dalyvavusių Sovietų Sąjungos intervencijoje į Afganistaną, penktadienį dalyvavo sovietinių dalinių atitraukimo iš šio kruvino konflikto, iki šiol žadinančio skaudžius prisiminimus, 30 metų sukaktį.

Dešimtmetį trukusio karo veteranai, vilkėję chaki spalvos uniformas, žygiavo su pučiamųjų orkestru ir nešė kritusių ginklo draugų nuotraukas bei transparantą su užrašu „Tėvynės užduotis įvykdyta!“

Sovietų Sąjunga 1979-aisiais pasiuntė savo pajėgas į Afganistaną, kad paremtų tuometę Kabulo komunistinę vyriausybę, spaudžiamą islamistų kovotojų. Maskva per šį konfliktą, daugelio nuomone, paskatinusį sovietinės imperijos subyrėjimą, prarado daugiau kaip 14 tūkst. karių, tarp jų 96 – iš Lietuvos.

„Žmonės nepatogiai jaučiasi (dėl šio karo). Tarsi jis tebūtų mūsų karas, o paprasti žmonės juo nesidomi, – sakė Andrejus Gusevas, tarnavęs Afganistane 1984–1986 metais. – Nesidomi net mano vaikai.“

Rusijoje vadovaujant prezidentui Vladimirui Putinui, pastaraisiais metais buvo dėta pastangų pateisinti šį konfliktą. Tuo pat metu Rusija didino savo karinį dalyvavimą Artimuosiuose Rytuose, be to, aštrėjo Maskvos priešprieša su Vakarų šalimis.

Penktadienį sociologinių tyrimų instituto VCIOM paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad 42 proc. Rusijos gyventojų įsitikinę, kad intervencija Afganistane buvo klaida, o 31 proc. įsitikinęs, kad ji buvo būtina.

Tyrimas rodo, kad intervencija labiau linkę palaikyti jaunesni žmonės, gimę praėjus nemažai laiko po šio karo.

Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos gynybos ministerija penktadienį paskelbė kelis anksčiau buvusius įslaptintus dokumentus.

Intervencijos tikslas buvo „atlaisvinti afganų armijos kontingentus“, kad jie galėtų kovoti su opozicija.

Tačiau „tikrovė pasirodė esanti daug sudėtingesnė“, ir Sovietų Sąjunga buvo „įsiurbta į tikrą karą“, pažymėjo ministerija.

Sovietų Sąjunga savo paskutines pajėgas iš Afganistano išvedė 1989 metų vasario 15 dieną tuomečio Komunistų partijos generalinio sekretoriaus Michailo Gorbačiovo sprendimu. Šio pasirinkimo jis nesigaili iki šiol.

Duodamas penktadienį naujienų agentūros „RIA Novosti“ paskelbtą interviu M. Gorbačiovas sakė, kad sprendimas išvesti pajėgas buvo priimtas „po daugelio diskusijų“ tarp sovietų vadovybės narių. Buvo padaryta išvada, kad „Afganistano problema neturi karinio sprendinio“, sakė buvęs lyderis.

1989 metų gruodį sovietų deputatai nubalsavo už rezoliuciją, sakančią, kad sprendimas įsiveržti į Afganistaną „nusipelno politinio ir moralinio pasmerkimo“.

Dabartinės Rusijos Valstybės Dūmos įstatymų leidėjai pernai pasiūlė šią rezoliuciją panaikinti.

V. Putinas penktadienį sakė, kad vasario 15-oji yra „neužmirštama data tiems, kas dalyvavo kovos veiksmuose, taip pat visai šaliai“.

Jis gyrė Afganistano karo dalyvius, „pademonstravusius aukščiausią profesionalumą, neprilygstamą drąsą ir dvasios stiprybę“, sakoma Kremliaus tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Simboliška, kad V. Putinas taip pat pasirašė įsaką skirti aukščiausią šalies apdovanojimą – Rusijos didvyrio titulą – Afganistano karo veteranui Vladimirui Kovtunui.

V. Kovtunas buvo sovietų specialiųjų pajėgų vadas, giriamas už 1987 metais netoli Kandaharo įvykdytą operaciją, per kurią buvo perimtas amerikietiškų priešlėktuvinių raketų „Stinger“ nešiojamasis leidimo įrenginys ir JAV parengtas šio ginklo aprašas. Tai buvo pirmasis Maskvos gautas įrodymas, kad JAV teikia karinę pagalbą afganų mudžahedams.