Pasaulyje

2019.02.13 09:08

NATO ministrai renkasi Briuselyje aptarti Rusijos grėsmę ir „Brexitą“

Trečiadienį Briuselyje prasideda dvi dienas truksiantis NATO šalių gynybos ministrų susitikimas. Aljanso šalių atstovai aptars vidutinio nuotolio branduolinių raketų sutarties atšaukimą, galimas Rusijos grėsmes bei NATO ateitį, turint omenyje Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos.

Susitikimo išvakarėse NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neišreiškė didelio optimizmo, kad Rusija parodys kokių nors rimtesnių pastangų laikytis 1987-ųjų sausumoje dislokuojamų branduolinių vidutinio nuotolio raketų draudimo sutarties.

„Maskva tęsia kelių raketų SSC-8 batalionų plėtrą ir dislokavimą, nepaisant daug metų trunkančių Jungtinių Valstijų ir NATO sąjungininkų pastangų įtikinti Rusiją laikytis sutarties, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Visi suprantame, kad sutartis, kurios laikosi tik viena pusė, negali užtikrinti saugumo. Todėl Jungtinės Valstijos, remiamos visų NATO sąjungininkų paskelbė ketinančios trauktis iš sutarties.“

Rusijos politinė ir karinė vadovybė savo ruožtu atsakė tradiciniais perspėjimais, kad Rusija dar padidins puolamąjį branduolinį arsenalą, bet šioje srityje rusus greitai vejasi komunistinė Kinija, todėl Amerikiečiams ir visai NATO reikėtų spręsti šį klausimą gerokai platesniu mastu.

Problemos dėl raketų ir Rusijos agresijos Ukrainoje parodė, kad Europai tikrai reikia stiprinti gynybos pajėgumus, bet J. Stoltenbergas atvirai konstatavo, kad be NATO tai vargu ar pavyks.

„Neturėtume įsivaizduoti, kad Europa galėtų išsiversti be NATO, nes du karai ir Šaltasis karas išmokė mus, kad reikia stipraus transatlantinio ryšio, jog taika ir stabilumas Europoje būtų išsaugoti. Ir ypač po „Brexito“ bus akivaizdu, kad Europos Sąjunga negali pakeisti NATO, nes po „Brexito“ 80 proc. gynybai skirtų NATO išlaidų padengs ne Europos sąjungos šalys“, – sakė NATO generalinis sekretorius.

Primindamos Europai, kokią agresyvią karinę politiką pastaraisiais metasi vykdo pašonėje esanti Rusija, Jungtinės Valstijos vis labiau spaudžia tokias turtingas šalis kaip Vokietija vykdyti NATO finansavimo įsipareigojimus ir skirti tam pažadėtus 2 procentus BVP.

Nors, turint omenyje Jungtinių valstijų pranašumą karinių technologijų srityje, tai reikštų, kad nemaža dalis šių didelių pinigų atitektų Amerikos karinėms kompanijoms.

Plačiau – reportaže