Pasaulyje

2019.02.11 00:51

Lenkijos teritorinės gynybos pajėgos tęsia Armijos Krajovos ir kovotojų prieš komunizmą tradicijas

Lenkijoje lėtėja savanoriškųjų pajėgų augimas. Buvęs valdančiosios konservatorių partijos gynybos ministras Antonis Macierewiczius įsteigė teritorinės gynybos pajėgas Rusijai atgrasyti ir teikė joms tiek dėmesio, kad pats pripažino, jog kritikai vadino savanorius jo asmenine kariuomene. Pasikeitus ministrui, vietoj planuotų 50 tūkst. savanorių tikriausiai bus priimta tik 20 tūkst., bet tai neatbaido įvairiausio amžiaus ir profesijų žmonių, norinčių išmokti valdyti ginklą ir pasitarnauti tėvynei.

Sukurtos pagal Armijos Krajovos pavyzdį, atsižvelgiant į Jungtinių Valstijų nacionalinės gvardijos modelį ir Baltijos šalių patirtį, Lenkijos teritorinės gynybos pajėgos siekia diegti patriotines vertybes ir pabrėžia pasiaukojimo svarbą.

„Kasdienybėje mėgstu dėvėti gražius drabužius ir aukštakulnius. Bet noriu parodyti, kad moteris, kuriai patinka gražiai rengtis, gali įstoti į kariuomenę. Aš – to pavyzdys“, – sakė Lenkijos savanorė Angelika Pozorska.

Pradiniai mokymai – 16 dienų, vėliau – nuolatinis parengties gerinimas. Pajėgos, kilus karui, turi padėti priimti sąjungininkus, saugoti užnugarį, kovoti su priešo diversijomis ir melu. Savanorė sako, kad kai mėgino įsirašyti į kariuomenę, gydytojas atrėžė, jog tai – ne raudonas kilimas, ne vieta aukštakulniams, ir prašymą atmetė.

Kurti teritorinės gynybos pajėgas planavo dar ankstesnė, liberalų vyriausybė, bet po Krymo okupacijos į valdžią atėjusių konservatorių veteranas A. Macierewiczius paspartino įstatymą, pagal kurį savanorių pajėgos tapo penktąja kariuomenės šaka, greta sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų. Pasak kritikų, net svarbesne už jas. Pajėgos pavaldžios pačiam ministrui, ir vyriausybė nesutiko perduoti jų kariuomenės vadui.

„Nesvarbu, kaip jus vadins. Jūs – Lenkijos kariai, Lenkijos kariuomenės kariai. Taip jau yra, kad jus vadina Macierewicziaus pulkais. Didžiuojuosi tuo. Bet pirmiausiai esate Lenkijos kariuomenės kariai“, – kalbėjo buvęs Lenkijos gynybos ministras.

Kai kurie generolai net išėjo, protestuodami, kad savanoriams skiriama kone tiek pinigų, kiek reguliariajai kariuomenei, kad jų parengtis menka, o naujausių ginklų jie gauna net anksčiau už profesionalus. Kritikai piktinosi ir dėl pajėgų politizavimo: antai buvęs ministras ragino karininkus patikėti jo teorija, esą Smolensko aviakatastrofa buvo sąmokslas.

Pakeitus ministrą, pajėgų plėtra sulėtėjo. Iki šių metų pabaigos tikėtasi 30 tūkst. savanorių, bet jų bus surinkta apie 17 tūkst.

Mažėja finansavimas, o išmokyti karius užtrunka ilgiau negu tikėtasi. Neaišku, kaip bus su planais kiekvienoje vaivadijoje turėti po brigadą, o kiekviename paviete – po kuopą ir deramą šaudyklą.

Bet tai nestabdo savanorių. 61 metų nekilnojamojo turto agentas iš Gdansko Grzegorzas Woloszczakas sako, kad pajėgas laiko vieta, kur galima jaunimą ugdyti patriotiškai.

„Turiu gana didelę karinę patirtį ir norėčiau ją perduoti jaunosioms kartoms, jauniesiems kolegoms, su kuriais tarnausiu“, – teigė G. Woloszczakas.

Teritorinės gynybos pajėgos, pasak jo, tęsia Armijos Krajovos ir kovotojų prieš komunizmą tradicijas. Jis priduria, kad tvirtybę bei patriotiškumą jos gali ugdyti ne tik tarp jaunimo.

Plačiau apie tai – Vykinto Pugačiausko reportaže.