Pasaulyje

2019.02.07 20:55

Europos ir Lotynų Amerikos ministrai Urugvajuje tariasi dėl Venesuelos krizės

BNS2019.02.07 20:55

Europos ir Lotynų Amerikos valstybių ministrai ketvirtadienį susitiko Montevidėjuje tartis dėl galimo Venesuelos krizės sprendinio, šios šalies prezidentui Nicolas Maduro ir opozicijos lyderiui Juanui Guaido surėmus ietis Karakase dėl pastangų įsileisti humanitarinę pagalbą.

Europos Sąjunga, aštuonios kitos Europos šalys ir penkios Lotynų Amerikos valstybės pradėjo susitikimą Urugvajaus sostinėje, siekdamos sukurti sąlygas taikiam politiniam procesui.

„Šio pirmojo susitikimo tikslas... – plėtoti padėties Venesueloje bendrą supratimą ir galimus būdus šiai šaliai pasiekti taikų ir demokratinį sprendinį naujais, įtikinamais prezidento rinkimais, atitinkančiais tarptautinius standartus“, – sakė Europos Komisijos atstovė Maja Kocijančič.

Tačiau visų akys buvo nukreiptos į Venesuelos pasienį: ten kariškiai blokavo maršrutą, kuriuo ketinta gabenti šaliai labai reikalingą humanitarinę pagalbą. Šis žingsnis smarkiai padidino įtampą tarp Karakaso ir Vašingtono.

Kolumbijos pasienio mieste Kukutoje susirinkę šimtai venesueliečių migrantų susirinko tikėdamiesi kažko gauti iš šalimais esančiuose sandėliuose kraunamų pagalbos siuntų.

64 metų Yajaira Gonzalez sakė meldžianti N. Maduro praleisti pagalbos siuntas – maisto produktus, vaistus ir asmeninės higienos rinkinius, kad juos galėtų gauti Venesueloje likę sunkiai besiverčiantys tėvynainiai.

„Negalima sakyti, kad mums viskas gerai, – sakė Y. Gonzalez, perfrazuodama N. Maduro žodžius. – Pone prezidente, mums ne viskas gerai. Mes kenčiame.“

Y. Gonzalez sakė anksčiau buvusi čavistė – N. Maduro velionio pirmtako socialisto prezidento Hugo Chavezo rėmėja, bet dabar iš šios stovyklos pasitraukusi.

Iš kitapus sienos su kūdikiu vežimėlyje atkeliavusi Dajelys Lopez tikėjosi Kukutoje atsargų, kurių Venesueloje nebelikę.

„Vakar vienas draugas mirė ištiktas priepuolio, nes nebeturėjo vaistų“, – teigė moteris.

Kontaktinė grupė

Montevidėjo iniciatyva, iš pradžių organizuota Meksikos ir Urugvajaus kaip „neutralių šalių“ konferencija dėl Venesuelos, peraugo į „kontaktinės grupės“, sausio pabaigoje įkurtos ES ir vėliau sulaukusios Kosta Rikos, Bolivijos bei Ekvadoro palaikymo, konferenciją.

N. Maduro, atmetęs ES ultimatumą surengti pirmalaikius prezidento rinkimus, trečiadienį sveikino šį susitikimą ir išreiškė palaikymą „visiems žingsniams ir iniciatyvoms dialogui skatinti“.

AFP/Scanpix nuotr.

Tačiau J. Guaido, sausio 23-ąją pasiskelbęs Venesuelos laikinuoju prezidentu ir dabar pripažįstamas 40 šalių, griežtai atmetė galimybę rengti kokias nors derybas su vyriausybe, nes N. Maduro tokiu būdu esą mėgina laimėti laiko.

„Opozicija... neleis sau įsitraukti į jokį netikrą dialogą“, – trečiadienį pakartojo jis.

Užblokuota humanitarinė pagalba

N. Guaido priminė kariuomenei jos atsakomybę, kariams užblokavus svarbų pasienio tiltą. Dėl šio žingsnio supykusios Jungtinės Valstijos taip pat reikalavo praleisti humanitarinę pagalbą.

Venesuelos kariuomenė turi rinktis „diktatūrą, neturinčią nė lašo žmoniškumo, arba paremti konstituciją“, iš kurios kyla parlamento pirmininko įgaliojimai perimti valstybės vadovo pareigas po „suklastotų“ prezidento rinkimų, interviu Kolumbijos radijui sakė J. Guaido, Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas.

JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo sakė, kad Venesuelos kariuomenė sąmoningai blokuoja pagalbos siuntas „Maduro įsakymu“. Vašingtonas yra pažadėjęs skirti šiai šaliai 20 mln. JAV dolerių (17,6 mln. eurų), Kanada – 40 mln. dolerių (35,3 mln. eurų), o ES - 7,5 mln. dolerių (6,6 mln. eurų) vertės humanitarinės pagalbos.

N. Maduro, remiamas Rusijos, Kinijos, Turkijos, Kubos ir Irano, atsisakė įleisti į Venesuelą bet kokias pagalbos siuntas. Prezidentas sakė, kad tai atvertų kelią JAV karinei invazijai. 56 metų lyderis dažnai kaltina Jungtines Valstijas mėginant sukurstyti Venesueloje perversmą.

Jis taip pat sakė, kad pastangos suteikti Venesuelai pagalbą tėra „politinis šou“.

Skirtingos nuomonės

Nors įtampa išlieka didelė, ketvirtadenio susitikimo dalyviai nusiteikę „rasti tarpinį kelią“ tarp pozicijų, atstovaujamų JAV prezidento Donaldo Trumpo, Rusijos vadovo Vladimiro Putino, Turkijos lyderio Recepo Tayyipo Erdogano ir kitų, naujienų agentūrai AFP sakė vienas ES šaltinis.

Tai „nėra lengva“, pridūrė šaltinis, priklausantis Bendrijos delegacijai, vadovaujamai ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini.

Netgi prie derybų stalo susirinkusių derybų dalyvių nuomonės skiriasi.

Trečiadienį Urugvajus ir Meksika, vienos iš nedaugelio J. Guaido laikinuoju prezidentu nepripažįstančių Lotynių Amerikos šalių, pasiūlė dialogą be jokių išankstinių sąlygų.

„Jeigu šiuo metu reikalausime rinkimų, primesime sąlygas, dėl kurių dialogas bus sudėtingas“, – sakoma abiejų šalių vardu paskelbtame Urugvajaus užsienio reikalų ministro Rodolfo Nino Novoa pareiškime.

Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija ir Švedija yra tarp 21 ES valstybės, oficialiai palaikančios J. Guaido. Tuo metu Italija nėra to padarius.

Meksika sutiko dalyvauti susitikime Montevidėjuje, bet nepageidauja oficialiai dėtis prie Kontaktinės grupės.

Pasak minėto ES diplomatinio šaltinio, per šį susitikimą visų svarbiausia susitarti dėl „darbo metodų“.

Tuo metu 35 metų N. Guaido toliau didina spaudimą režimui, organizuodamas masinius protestus. Naujausią demonstraciją ketinama surengti vasario 12-ąją.

Jo įkurta alternatyvi administracija vasario 14-ąją surengs derybas Vašingtone, per kurias bus tariamasis dėl atsako į „didžiausią (Vakarų) pusrutulio humanitarinę krizę per naujausių laikų istoriją“.